„MISIJA SIBIRAS“ – laisvės ir nepriklausomybės įprasminimas

Sausio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės Viešojoje bibliotekoje lankėsi vienas iš projekto „Misija Sibiras 2014“ dalyvių, Lietuvos šaulių sąjungos Ariogalos kuopos vadas bei Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Andrius Bautronis.

„Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2005 m. Jo vienas pagrindinių tikslų – įamžinti lietuvių tremties vietose kalėjusių tautiečių atminimą, pagal galimybes sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus, susitikti ir pabendrauti su Sibire likusiais gyventi tautiečiais“ – projektą trumpai pristatė 27-erių svečias. „Nors ekspedicija pasibaigė, mano misija tęsiasi ir toliau, pristatau projektą mokyklose, bendruomenėse… Ir šiandieną kviečiu visus kartu pasinerti į istorijos klodus“.

Savo pasakojimą apie tai, ką teko patirti ekspedicijos metu A. Bautronis iliustravo skaidrėmis, kuriose chronologiškai atvaizdavo žygio akimirkas.

Kaip pats pašnekovas prisipažino, dalyvauti šiame jaunimo tautinį patriotiškumą ir pilietiškumą skatinančiame projekte jį paskatino noras savo rankomis prisidėti prie mūsų istorijos išsaugojimo, įprasminimo. Istorikas džiaugėsi, kad jam pavyko pereiti gana sudėtingą atranką. „Anketas siuntė daugiau nei 700 norinčiųjų. 71 iš jų dalyvavo bandomajame dviejų dienų 45 kilometrų žygyje. Po jo buvo atrinkta vos 16 dalyvių, kurie 2014 m. keliavo į 33 kartus už Lietuvą didesnį Krasnojarsko kraštą. Ne vien fizinis pasirengimas lėmė sėkmę, buvo vertinama ir motyvacija, patriotiškumo svarbos suvokimas, noras ir entuziazmas tęsti projekto misiją, pasibaigus ekspedicijai.

„Likusius pusantro mėnesio iki išvykimo skaitėme pažintinę literatūrą, kalbėjomės su buvusiais tremtiniais, specialistais, mokėmės kryždirbystės meno“ – pasakojo jis. A. Bautronis pabrėžė, kad dvi liepos savaites trukęs žygis – ne ekskursija, o sunkus darbas be poilsio.

„Vietoje įsigijome medienos, įrankių. Vieno kirgizų prekeivio rusų kalbos supratimas didėjo su siūloma augančia pinigų suma. Jei siūlėme didesnę sumą, tai viską supranta, sako „chorošo“, jei mažiau, tada jau –„ne ponimaju““ – linksmas kelionės akimirkas prisiminė dalyvis.

Ekspedicijos metu dalyviai tvarkė kapinaites, įamžino į Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą: ravėjo piktžoles, šveitė antkapius, dažė ir atstatinėjo tvoras, gamino ir statė kryžius, sodino lietuviškus tulpių svogūnėlius, simboliškai pabarstė lietuviškos žemės. Taip pat bendravo su ten gyvenančiais tremtinių palikuonimis, vietiniais gyventojais. A. Bautronis pasidžiaugė: nors buvo planuota sutvarkyti 5 kapinaites, tikslas buvo viršytas. Per misijos laiką buvo pagražintos 9 kapinės, daugiau nei 100 pavienių kapų.

Pats didžiausias šių metų ekspedicijai tekęs iššūkis – tai 45 kilometrų trijų dienų žygis civilizacijos nepaliesta Sibiro taiga, iš Strelkos gyvenvietės į Zacharovką. „Žygiuoti teko pelkėmis, žmogaus pėdos nemačiusiais brūzgynais, uolų keteromis, stačiais šlaitais. Vietiniai gyventojai bandė mus atkalbėti, tačiau nepabūgome nei prasto maršruto nei laukinių žvėrių. Be viso to ekspedicijos metu teko susidurti ir su spiečiais uodų, geriamo vandens nebuvimu, audromis, nešti virš 20 kilogramų sveriančią kuprinę.

Atsisveikindamas svečias linkėjo susirinkusiems didžiuotis savo valstybe, iškovota nepriklausomybe.