Miško keliai – kaip jie bus tvarkomi?

Atšilus orams, dažnas miško savininkas ar lankytojas susiduria su sunkiai pravažiuojamų miško kelių problema. Tuomet piktuoju minimi mišką kertantys ir medieną gabenantys sunkiasvorėmis medienvežėmis, kurios sugadina ir palieka nepravažiuojamus miško kelius. Miškų įstatyme nustatyta, kad miško kelių, einančių per miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Naudojantis miško keliais, juos reikia saugoti, o sugadinus atsiranda prievolė savo lėšomis juos sutvarkyti.

Kokie apribojimai taikomi apvaliosios medienos gabenimui keliais?

Vadovaujantis Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo 19 punktu, savivaldybių vykdomosios institucijos gali nustatyti laikotarpį, kurio metu ypatingai didelė kelių sugadinimo tikimybė. Tuo laikotarpiu medienos siuntėjai privalo jas informuoti apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną, nurodydami medienos siuntėjo duomenis, vežėjo ar fizinio asmens, gabenančio apvaliąją medieną duomenis, transporto priemonės, kuria bus gabenama apvalioji mediena, markę, valstybinį numerį, priekabos valstybinis numerį, medienos pakrovimo vietos adresą arba kvartalą, sklypą, girininkijos pavadinimą ir rajoną, pakrovimo datą, planuojamą medienos gabenimo maršrutą nuo medienos pakrovimo vietos iki išvažiavimo miško keliais iš miško teritorijos (pateikiamas aprašymas, išvardinant konkrečius kelio ruožus, arba maršruto schema) bei įsipareigojimą tausoti miško kelius, o, juos sugadinus, – suremontuoti per 1 mėnesį. Pasikeitus situacijai, pateiktai informaciniame pranešime, medienos siuntėjas privalo pateikti patikslintą informaciją, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip medienos gabenimo dieną. Medienos siuntėjas informacinio pranešimo, pateikto savivaldybei, kopiją įteikia vežėjui ar fiziniam asmeniui, gabenančiam apvaliąją medieną, pagamintą privačiuose miškuose, kartu su medienos gabenimo dokumentais. Apvaliosios medienos, pagamintos miškuose, gabenimo tvarkos laikymosi kontrolę vykdo valstybiniai miškų pareigūnai ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai.

Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apie nustatytą kelių sugadinimo tikimybės laikotarpį ir apie privalomą informavimą gabenant medieną patalpinamas savivaldybės interneto svetainėje, vietinėje spaudoje, perduodamas Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui. Valstybinė miškų tarnyba savivaldybių pateiktą informaciją skelbia savo interneto svetainėje www.amvmt.lt.

Kuriuos kelius tvarkyti pirmiausia siūlys specialiai sudarytos komisijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašą, kuriuo reglamentavo bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose organizavimą ir atlikimą. Šios tvarkos aprašo nuostatos įpareigoja VĮ miškų urėdijas savo veiklos teritorijoje esančiuose miškuose organizuoti ir atlikti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Valstybinių miškų valdytojai ir privačių miškų savininkai moka 5 proc. dydžio atskaitymus iš pajamų už parduotą medieną. Šių atskaitymų lėšos keliauja į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir dalis jų skiriamos miško kelių taisymui (remontui). Siekiant, kad miškų urėdijos kuo operatyviau ir efektyviau galėtų pradėti miško kelių priežiūros ir remonto darbus, 2015 m. gruodžio – 2016 m. sausio mėnesiais visos urėdijos sudarė Prioritetinių miško kelių, kurių priežiūros ir taisymo (remonto) darbus einamaisiais kalendoriniais metais siūloma atlikti, Komisijas, į kurių sudėtį įeina: miškų urėdijos atstovas – Komisijos pirmininkas; miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių savivaldybių atstovai (kiekviena savivaldybė turi teisę į Komisiją skirti vieną atstovą), miško savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų) atstovai (kiekviena organizacija (asociacija) turi teisę į Komisiją skirti vieną atstovą), Valstybinės miškų tarnybos atstovas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas. Šios, kiekvienos urėdijos teritorijoje sudarytos komisijos, pagal nustatytus kriterijus sudarys siūlomų remontuoti kelių sąrašą. Lietuvos miško savininkų asociacija kiekvienos urėdijos teritorijoje delegavo po vieną savo atstovą Komisijoje (atstovų sąrašą galima rasti čia). Privačių miškų savininkai gali teikti prašymus dėl jų miškuose esančių kelių remonto, kreipdamiesi į LMSA deleguotus atstovus. Kelių taisymo ir priežiūros darbams šiems metams iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos skirta 4 mln. 40 tūkst. eurų.

Sudarydama siūlomų taisyti miško kelių sąrašą, komisija pirmenybę turės teikti tiems miško keliams, kurie eina vien per privačias miško valdas ar kartu per privačias ir valstybinių miškų valdas, taip pat tiems, kurie eina per užmirkusių augaviečių miškus, didelės miško gaisrų rizikos laipsnio miškus ar per rekreacinius miškus. Atskiriems kriterijams numatyti konkretūs balai, kuriais remiantis bus nustatoma pirmenybė vienam ar kitam miško keliui.

Kokius kelius galima priskirti miško keliams?

Lietuvos miško savininkų asociacija kreipėsi į Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistus išaiškinimo, kokius kelius galima priskirti prie miško kelių. Klausimų kilo, kai darbą pradėjo prie urėdijų suburtos  Komisijos. Skirtingai interpretuojant teisės aktus tapo neaišku, kaip nustatyti, ar konkretus kelias yra miško kelias, ir kokiomis teisės aktų nuostatomis reikėtų vadovautis nustatant šio vietinės reikšmės vidaus kelio kategoriją. Aplinkos ministerija, atsižvelgiant į pateiktus klausimus, paaiškino, kad, vadovaujantis Bendrosios miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašu, gali būti prižiūrimas ir tvarkomas (remontuojamas) toks vietinės reikmės vidaus kelias, kuris 1) yra miško kelias, t. y. yra pažymėtas miškų kadastre kaip miško žemė, ir 2) kurio plotis 4,5-5,5 m, kai kelias priskirtinas III kategorijai, ar siauresnis, kai kelias priskirtinas IV kategorijai. Aplinkos ministerijos nuomone, Komisija gali atlikti kelio matavimus vietoje, jei mano, kad tokių veiksmų būtina imtis, siekiant nustatyti konkretaus kelio kategoriją.

Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija