Mokiniai diskutuoja, kokia veikla mokyklose būtų patraukli ir prasminga pailginus mokslo metus
Kokia socialinė, pažintinė, kultūrinė veikla būtų prasminga ir mokiniams patraukli, pailgėjus mokslo metams, ar reikalingi namų darbai ir kokią naudą jie duoda, – šiais ir kitais aktualiais klausimais mokinių organizacijų atstovai šiandien diskutuoja Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, surengtoje konferencijoje „Papildomos dienos tavo ugdymo(si) sąskaitoje: ką galima per jas nuveikti gerinant mokinių pasiekimus?“. Konferencijos diskusijose taip pat dalyvauja mokytojai, savivaldybių, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
„Visi norime, kad mokykla būtų ta vieta, kurioje prasideda patys geriausi dalykai, suteikiami geriausi įgūdžiai ir žinios. Čia dedami gyvenimo pagrindai, čia išmoksta kurti žmonės, kurie turės save realizuoti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Dėl to veikla per siūlomas papildomas dienas turi būti nukreipta į tai, kad mokiniai įgytų daugiau inovatyvių praktinių žinių. Norime, kad mokyklose kuo greičiau didesnio dėmesio susilauktų tokie dalykai kaip finansinis raštingumas, teisinis raštingumas, savanorystė, medijų raštingumas, verslumas, – tai yra tai, kas vyksta už mokyklos durų ir su kuo mūsų mokiniai susidurs gyvenime“, – sakė konferencijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kaip sako Dovilė Bikelytė, laikinai einanti Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento pareigas, pastaruoju metu visuomenė aršiai diskutuoja dėl ugdymo proceso – mokslo metų ilginimo. Kiekvienas jaunas pilietis išreiškia savo balsą: dalis mokinių prieštarauja, dalis tyliai pritaria. Pasak D. Bikelytės, siekis sumažinti kasdien moksleiviui tenkantį krūvį Lietuvos moksleivių sąjungą džiugina, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad dvi papildomos savaitės neišspręs visų problemų ir mokinių rezultatai negerės, jei nebus skiriama dėmesio bendrojo ugdymo programoms, jų peržiūrai bei dabar taikomiems mokymo metodams.
„Papildomos dvi savaitės leistų mokytojams skirti daugiau dėmesio sudėtingesnėms temoms, individualiam darbui su moksleiviu, į mokymosi procesą būtų galima įtraukti daugiau netradicinių mokymosi būdų, projektinių veiklų, edukacinių užsiėmimų. Užtikrinant kokybę, pokyčiai būtų teigiami, – sako D. Bikelytė. – Per mokslo metus prisidėtų po vieną papildomą pamoką, tai tikrai nėra daug. Įsijungdami į dialogą, ką mokykloje būtų galima daryti per papildomas dvi savaites ir visus mokslo metus, tai aptariame šioje konferencijoje. Vieni iš jau dabar aiškių siūlymų, ieškant dermės tarp skirtingų mokomųjų dalykų, tai aktyvesnė pilietinė ir socialinė veikla – muziejų lankymas, dažnesnis išėjimas į gamtą, nauji tyrimai laboratorijose ir pan. Tokia veikla būtų ne tik įdomesnė ir patrauklesnė mokiniams, bet ir pasiteisintų siekiant geresnių rezultatų“.
Per konferenciją taip pat vyksta mokymai savivaldybių ir mokyklų darbuotojams, atsakingiems už mokinių savivaldą.
Konferenciją surengė Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija.
