Mokinių apklausa: pritaria brandos darbo įvedimui ir kaupiamajam vertinimui

Mokiniai palaiko judriųjų pertraukų organizavimą, brandos darbo įvedimui bei kaupiamajam vertinimui. Tokias nuomones atskleidė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atlikta apklausa. Visuomeniniai švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patarėjai iš viso apklausė 190 mokyklų iš 40 šalies miestų ir miestelių.

Apklausos rezultatus mokiniai pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, departamentų vadovams. Pasak LMS, mokinius itin domina brandos darbo įvedimas. 69 proc. apklaustųjų teigė, kad rinktųsi rašyti brandos darbą, jei jis lemtų dalį konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas, dar 19 proc. jį rašytų, jei tai būtų savanoriška tiriamoji veikla. Taip pat dauguma mokinių – 85 proc. – pritaria kaupiamojo vertinimo įvedimui. „Rengiant brandos darbą būtina nuolatinė patikra, pvz., darbo vadovas galėtų su mokiniu aptarti jo darbą kas mėnesį. Taip pat reikia galvoti apie plagiato aptikimo sistemą“, – sakė LMS atstovas. Ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu diskutuojama apie minėtus kontrolės mechanizmus, taip pat ruošiamasi deryboms su aukštosiomis mokyklomis dėl papildomo balo įvedimo 9 ar 10 įvertintam brandos darbui.

„Man labai svarbi mokinių nuomonė įvairiais švietimo klausimais, kaip jie patys vertina procesus, vykstančius jų mokyklose. Todėl džiugu, kad mokiniai pasistengė ir pasidomėjo tokiomis aktualiomis temomis, kaip brandos darbas, mokinių vertinimas, neformalusis ugdymas, ekonomikos, pilietiškumo pamokos“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Apklausa parodė, kad mokiniai pritaria judriųjų pertraukų organizavimui. Aktyviausiai jos vyksta mažuose miesteliuose, pvz., Kintuose, Kretingoje, Žemaičių Naumiestyje. Taip pat daugumoje mokyklų vaikai turi rinkti socialines valandas – jas gauna ne tik už pagalbą mokyklos darbuotojui, bet ir savanoriaudami, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, atstovaudami mokyklai konkursuose.

85 proc. mokinių teigė, kad jų mokyklose vyksta konsultacinės pamokos, tačiau ne visur atsižvelgiama į mokinių poreikius, kartais jos vyksta nepatogiu metu – anksti iš ryto arba vėlai po pamokų. „Tačiau esama ir gerų pavyzdžių, kai konsultacinė pamoka, kaip ir turėtų būti, organizuojama ir vienam vaikui. Mokytojai dažnai kviečia mokinius ateiti pasikonsultuoti, dažniausiai tuos, kurie turi silpnus pažymius, bet per konsultacijas priima visus norinčius ir aiškina tai, ko mokiniai nesupranta“, – sakė LMS atstovė.

Surinkti duomenys rodo, kad mokiniai prieštaringai vertina ekonomikos pamokas – pusė jų jas laiko nenaudingomis, taip pat jie ne visada mato grėsmę kalbant apie greituosius kreditus. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, atsižvelgdama į mokinių išsakytas mintis, iškėlė idėją, kad ministerija parengtų rekomendacijas mokykloms, kad šios labiau atkreiptų į tai dėmesį ir per klasės valandėlę aptartų greitųjų kreditų riziką.

Taip pat mokiniai išsakė surinktas nuomones apie pilietiškumo pamokas. Apklausos metu paaiškėjo, kad mokiniams trūksta praktinių žinių – labiau koncentruojamasi į teorines žinias apie valdžią, Europos Sąjungą, teisę.

83 proc. apklaustųjų teigė besinaudojantys neformalaus ugdymo programomis. Mokykloje organizuojamus būrelius aktyviau lanko mažesniuose miesteliuose gyvenantys vaikai.

Lietuvos moksleivių sąjunga spalio mėnesį delegavo 6 atstovus į visuomeninius švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės patarėjus. Mokiniai pasiskirstė kuravimo sritimis ir sutarė aktyviai bendradarbiauti teikiant ministrei mokinių apklausas, pastabas ir siūlymus įvairiais švietimo klausimais.