Moksliniams darbams apie Vilniaus istoriją – 20 tūkst. eurų
Vilniaus miesto savivaldybė jau trečius metus skatina miesto istorikus tyrinėti sostinę skirdama stipendijas – iš viso 20 tūkst. eurų – moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis” (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.
Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos mokslininkams ir (ar) tyrėjams. Šiemet buvo išskirtos keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.
Ekspertų komisija geriausiai įvertino VšĮ „Nulinis laipsnis” (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. M. Nekrošius) paraišką – tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas”. Tyrėjų komandai skirta 12 000 Eur Vilniaus miesto socrealizmo laikotarpio (1944–1953 m.) pastatų, jų kompleksų ir viešųjų erdvių sukūrimo istorijos ir šiandieninės kultūrinės vertės tyrimams, galimų jų šiuolaikinės interpretacijos krypčių apsvarstymui. Anot tyrėjų, būtent šis tyrimas leistų pamatyti Vilnių kaip daugiasluoksnį miestą.
„Vilniuje XX a. nesyk keitėsi politinė valdžia, o kartu – ir miesto gyventojų sudėtis. Naujos miesto gyventojų kartos augo su kintančia miesto aplinka, kuri ilgainiui imama priimti kaip duotybė. Be to, analizuojant aplinką, negalime atskirti architektūros ir politikos, o ryšys tarp meninės formos ir socialinės struktūros – neatsitiktinis. Pastebime ir tai, kad šiuo metu bendras sovietinio laikotarpio architektūros palikimas neretai interpretuojamas kaip sovietinės priespaudos režimo liudininkas bei vertinamas kaip nepatogi istorijos dalis. Todėl vienas tyrimo tikslų – ne tik ištirti Vilniaus miesto socrealizmo laikotarpio objektų sukūrimo aplinkybes, bet ir apsvarstyti jų kultūrinę vertę bei galimas jos šiuolaikinės interpretacijos kryptis. Labai vertiname gautą pasitikėjimą, ir tikimės, kad mūsų tyrimas suteiks daugiau žinių apie Vilniaus miesto istoriją ir architektūrą, bei pasitarnaus platesniam jos supratimui”, – pasakojo dr. M. Mankus, vienas iš stipendijos laimėtojų.
VšĮ „Nulinis laipsnis” tyrėjai stengsis aprėpti Vilniaus miesto planavimo principus, architektūrą ir viešąsias erdves, kurių sukūrimo laikas sietinas su 1944–1953 metų periodu. Mokslininkai laikosi nuostatos, kad tiriant konkretų laikmetį svarbu analizuoti ne tik tai, kas pastatyta (išlikę architektūros objektai ir planavimo sprendiniai), bet ir tai, kas sunaikinta (miesto urbanistinės struktūros transformacijos nugriaunant pastatus ar ištisus kvartalus). Planuojami tirti ir nerealizuoti projektai (generaliniai planai, vystymo vizijos, konkursai ir pan.), atskleidžiantys miesto plėtros perspektyvas bei liudijantys politinės valdžios intencijas.
Stipendija taip pat skirta architektei doc. G. I. Laukaitytei-Malžinskienei už Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringų bruožams ištirti. Tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba)”. Tyrime bus analizuojami organiškai susiformavę, tikslingai suplanuoti ar suprojektuoti (su pastatais sudarantys uždarus kompleksus ir atskiri), projektiniai ir realizuoti želdynai. Mokslininkei skirta 4500 Eur.
3500 eurų stipendija skirta ir istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. G. Jasiūnienei už tyrimą „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime”. Šis tyrimas taip pat orientuotas į šiųmetę savivaldybės patvirtintą temą – „Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai)”. Tyrimo metu bus analizuojamas Vilniaus senamiestis, turtingas heraldikos šaltinių prasme – herbai yra tarsi atminties simboliai, kurie byloja apie šiose vietose gyvenusius, pastatų atsiradimą rėmusius, bažnyčių statybą ir įrengimą fundavusius bei kitas veiklas vykdžiusius asmenis.
2020 m. stipendijų skyrimui buvo pateiktos 6 paraiškos. Kiekvienais metais paraiškas stipendijai gauti gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos.
2019 m. stipendijos buvo skirtos istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei ir paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei ir Literatūriniam A. Puškino muziejui. 2018 m. stipendija buvo skirta istorikei Vidai Girininkienei.
