Mokslininkai: chemija taip pat gali būti ekologiška
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai siekia sukurti pigesnes mikrodumblių ardymo technologijas. Bioelektrochemijos laboratorijoje dirbančių mokslininkų įdirbis gali atpiginti ir išpopuliarinti mikrodumblius, kaip alternatyvų energetikos išteklių. Šis išteklius taptų žaliosios energetikos plėtros dalimi ir prisidėtų prie pasaulinio žaliosios chemijos proveržio.
Dar praėjusio amžiaus pabaigoje JAV teršalų ir nuodų prevencijos tarnyba, nusprendusi imtis priemonių, kad chemijos produktai ir procesai būtų kuo mažiau pavojingi žmogui ir aplinkai, sukūrė Žaliosios chemijos programą. Šios programos nuostatos paplito po visą pasaulį, paskatindamos bendradarbiauti akademinę visuomenę, pramonę, vyriausybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Žalioji chemija tapo nauja chemijos mokslo šaka, generuojančia cheminių produktų ir procesų išradimus, panaudojimą ir projektus siekiant sumažinti arba panaikinti pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą. Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad chemija taip pat gali būti ekologiška.
Dr. Arūno Stirkės vadovaujama mokslininkų grupė, atliekanti tyrimus žaliosios chemijos srityje FTMC Bioelektrochemijos laboratorijoje, šiuo metu tobulina technologijas, skirtas mikrodumblių suskaidymui. Suskaidymas skirtas išlaisvinti juose sukauptą energiją, kurią vėliau galima panaudoti įvairiose srityse: energetikoje, trąšų gamyboje, atliekų šalinime, farmacijoje ir kitose.
„Naudoti mikrodumblius kaip energijos šaltinį ar neutralizuojant atliekas pasaulyje nėra nauja, pavyzdžiui, kompanija „Boeing“ jau investuoja į iš dumblių pagamintus lėktuvams tinkamus biodegalus. Tačiau mikrodumblių ardymo technologijos šiuo metu yra gana brangios. Mūsų tikslas – jas atpiginti, taikant dvigubą technologiją, kurios viena iš stadijų yra elektroporacijos, t. y. fizikinis metodas, leidžiantis suardyti ląsteles. Jau matome, kad toks būdas gali duoti labai gerų rezultatų“, – sako dr. A. Stirkė.
Pasak mokslininko, atpiginus mikrodumblių skaidymo technologijas, labai padidėtų jų praktinio pritaikymo galimybės. Ypač tai aktualu šilumos ir elektros energiją gaminančioms įmonėms – jos ne tik galėtų naudoti dumblius kaip žaliavą biokuro, bioplastikų ar kitos žaliosios chemijos komponentų gamybai, tačiau ir pačius juos auginti dėl tokiose įmonėse tinkamų sąlygų palaikyti aukštesnę aplinkos temperatūrą, reikalingą mikrodumbliams, panaudojant perteklinę elektros energiją ir, kas labai svarbu, mažinant šiltnamio efektą lemiančių CO2 dujų išmetimą.
Laimėjęs Baltijos – Amerikos laisvės fondo (BAFF) finansavimą, mokslininkas dr. A. Stirkė rudenį išvyksta pusmečio stažuotei į Arizonos valstybinį universitetą, kurio mokslininkai jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauja su verslo įmonėmis mikrodumblių panaudojimo srityje. Iš stažuotės parsivežtas žinias mokslininkas vėliau taikys tęsdamas šios srities tyrimus Lietuvoje.
