Mokslininkų ir Pakruojo rajono vadovų susitikimas dėl Teodoro Grotuso atminimo įamžinimo
Sausio 15 d. Pakruojo rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija, vadovaujama Lietuvos mokslų akademijos prezidento, prof. Valdemaro Razumo. Į Pakruojį taip pat atvyko Prano Gudyno restauravimo centro direktorė, prof. Jūratė Senvaitienė, LMA Fizikos sekcijos pirmininkas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, LMA Chemijos sekcijos pirmininkas, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas prof. Aivaras Kareiva, Chemijos instituto direktorius, prof. Rimantas Ramanauskas, LMA Chemijos sekcijos pirmininko pavaduotojas, prof. Albertas Malinauskas, Teodoro Grotuso fondo valdybos narys prof. Juozapas Algimantas Krikštopaitis bei LMA fotografė Virginija Valuckienė.
Su garbingais svečiais susitiko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas, mero pavaduotojas Gediminas Grybė, administracijos direktorė Erika Kižienė, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė, paveldosaugos vyr. specialistas Mindaugas Veliulis, taip pat vyr. architektas Artūras Šukys.
Mokslininkų vizito Pakruojyje tikslas – aptarti iš Pakruojo rajono kilusio pasaulinio garso mokslininko Teodoro Grotuso atminimo įamžinimo galimybes. LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas pradėjo nuo to, ką LMA jau yra padariusi garsaus mokslininko atminimui. Informavo, kad planuojamame steigti mokslų ir technologijų centre (prieš kelias dienas paaiškėjo, kad jis bus statomas Kaune) bus skirta vietos Teodoro Grotuso darbams ir atradimams įamžinti.
Vėliau kalbėjo LMA Chemijos sekcijos pirmininkas, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas prof. Aivaras Kareiva. Mokslininkas trumpai pristatė fondo veiklą, apgailestavo, kad nė viename didžiajame Lietuvos mieste nėra net T. Grotuso vardu pavadintos gatvės (tokia gatvė yra Žeimelyje).
LMA Fizikos sekcijos pirmininkas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus kalbėjo apie būtinybę išsaugoti Gedučių dvarą, kur įrengtoje laboratorijoje T. Grotusas atskleidė svarbius fizikos ir chemijos mokslo dėsnius (fotochemijos dėsnį, elektrolizės reiškinį ir kt.). Europos fizikų draugija ėmėsi iniciatyvos įamžinti vietas, kur buvo padaryti svarbūs mokslo atradimai. Gedučiai įtraukti į sąrašą, tačiau buvusią dvaro teritoriją ir pastatus reiktų sutvarkyti, pritaikyti specializuoto turizmo srautui. Kaip pavyzdį, mokslininkas paminėjo, kad tokia didelė Rusija teturi vieną lankytiną vietą.
Apie Pakruojo rajono savivaldybės galimybes kalbėjo meras Saulius Gegieckas, mero pavaduotojas Gediminas Grybė, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė. Dvaras turi savininką, todėl labai sunku ką nors planuoti ar numatyti. Realiausia galimybė – paminklo Teodorui Grotusui statyba Žeimelio miestelio aikštėje. Šiuo metu „Žiemgalos“ muziejuje stovi kraštiečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta mokslininko skulptūra. Tačiau paminklo statybai reikia nemažai lėšų, todėl šiai iniciatyvai įgyvendinti reikia suvienyti savivaldybės, LMA, visuomenininkų jėgas. Kokie yra svarbiausi paminklo statybos darbai, supažindino vyr. architektas Artūras Šukys.
Mokslininkai ir Pakruojo rajono savivaldybės darbuotojai aptarė su atminimo įamžinimu susijusias veiklas, kurioms įgyvendinti nereikia specialių „procedūrų“: bendrų renginių, mokslinių konferencijų organizavimą, geriausių rajono moksleivių skatinimą. Taip pat apsvarstė bendradarbiavimo sutarties pasirašymo galimybes.
Prieš išvykdami į Gedučių dvarą ir „Žiemgalos“ muziejų Žeimelyje, mokslininkai ir savivaldybės atstovai susitarė, kad dabar svarbiausia susidėlioti svarbiausius su atminimo įamžinimu susijusius žingsnius. LMA atstovaus prof. Aivaras Kareiva, o Pakruojo rajono savivaldybei – Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė.
