Mokslo metams prasidedant

Švietimo organizavimą – vieną iš vietos savivaldos funkcijų Telšių rajono savivaldybės administracijoje įgyvendina Švietimo ir sporto skyrius. Liepos 2 dieną sukako 10 metų, kai šiam skyriui vadovauja Danutė Mažeikienė. Prasidedant naujiems mokslo metams, su skyriaus vedėja kalbame apie pokyčius sistemoje ir kitas švietimo aktualijas.

Kokios naujienos laukia švietimo sistemoje nuo naujųjų mokslo metų?

Švietime vyksta nuolatinis judėjimas, pokyčių reikalauja besikeičiantys visuomenės poreikiai, pakitusios nuostatos politikoje, ekonomikoje, socialinėje, kultūrinėje srityse. Šiemet pagrindinės naujovės susijusios su geresnių mokymosi pasiekimų siekiais, emocinio klimato mokyklose gerinimu, nemažai ugdymo turinio pokyčių. Po karštų diskusijų nuspręsta 10 dienų pailginti mokslo metus, atsisakoma papildomų pradinukų ir penktokų atostogų. Šiais mokslo metais kiekvienas mokinys privalės dalyvauti mokyklos pasirinktoje prevencinėje programoje, startuoja nauja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, orientuotas į stipresnį raštingumo ugdymą, per šiuos metus bus išbandoma ir pasirengta įdiegti informatikos programą pradinėse klasėse. Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių mokiniams. Taip pat stiprinamas informacinis raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį. 2018 metais abiturientai turės dar didesnę egzaminų pasirinkimo galimybę – be valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų galės rinktis ir brandos darbą; tai  neprivalomas egzaminas iš bet kurio individualaus ugdymo plano dalyko, mokiniai apsispręs iki rugsėjo 18 d.

Švietimo įstatymo pataisomis patvirtinamos švietimo įstaigų vadovų penkerių metų kadencijos, siekiant skaidrumo šiek tiek keičiama vadovų atrankos tvarka, aiškiau reglamentuojamas mokyklų veiklos vertinimas, stiprinama vadovų atsakomybė.

Kaip pakito moksleivių ir ugdymo įstaigų skaičius Telšių rajone lyginant su praėjusiais metais?

2017-2018 mokslo metais ugdymo įstaigas lankys 6480 mokiniai/vaikai (113 mažiau negu praėjusiais mokslo metais): iš jų ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir grupes – 1224 vaikai, priešmokyklines grupes – 389 vaikai, 1-12 klases – 4867 mokiniai. Ateis 390 pirmokų, abiturientų turėsime 386.

Ugdymo įstaigų skaičius kinta nežymiai: vietoj dviejų specialiųjų mokyklų, lieka viena – „Vilties“ mokykla pertvarkoma į socialinių paslaugų centrą – ir dėl per mažo mokinių skaičiaus uždaromas „Atžalyno“ mokyklos Lieplaukės skyrius. 

Švietimo ir sporto skyrius atlieka savotišką tarpininko, o gal ir prievaizdo vaidmenį. Ar nėra sudėtinga šiuos pokyčius įgyvendinti ir dirbti taip, kad tiek pokyčių iniciatoriai, tiek vykdytojai liktų patenkinti?

Mes iš esmės esame pasirengę tuos pokyčius įgyvendinti, bet kiekviena naujovė gali pateikti staigmenų, todėl visos švietimo grandys rajone turės turėti nuolatinį ryšį. Švietimo skyrius šiuo atveju atlieka stebėtojo, koordinatoriaus ir pagalbininko vaidmenį.

Dėl palaikymo negalėčiau skųstis: dauguma mūsų pateiktų idėjų, tobulinant švietimo veiklas, anksčiau ar vėliau priimamos. Yra buvę, kad ir nepavyko įgyvendinti arba per ilgus svarstymus idėja tapo nebeaktuali, prarado įgyvendinimo galimybę, nes visi svarbesni pokyčiai paprastai reikalauja kompleksinių sprendimų. Bet ir tuomet stengiamės nenuleisti rankų ir jei matome, kad būtent toks sprendimas tikrai atneš ilgalaikę naudą, bandome dar ir dar kartą. Džiugu, kad naujų idėjų iniciatoriais yra ne tik Švietimo skyrius – turime gražių pavyzdžių, ateinančių iš mokyklų, iš visuomeninių organizacijų. Lauksime jų ir šiemet.

Šalyje šiemet vis garsiau diskutuojama apie pedagogų trūkumą. Ar ši problema egzistuoja ir Telšių rajone?

Mūsų mokytojų amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Mokiniai labiau nori jaunų mokytojų, bet besirenkančių mokytojo profesiją studentų skaičius kol kas nepakankamas, kad masiškai pradėjus išeidinėti mokytojams į pensiją, jie užpildytų laisvas vietas. Todėl nuogąstavimai dėl mokytojų trūkumo pagrįsti.

Prognozuojama, kad Lietuvoje gali trūkti fizikos (nuo 2018 m.), matematikos, rusų k. (nuo 2019 m.), chemijos (nuo 2020 m.) dalykų mokytojų. Didmiesčiuose jau dabar jų trūksta. Mūsų rajone kol kas stygiaus nejaučiame, dėl to, kad nuo 2009 m. įgyvendiname Mokytojų įdarbinimo ir perkvalifikavimo programą, kuria siekiame ne tik pagerinti mokytojų dalykinę kompetenciją, bet ir sudaryti galimybę mokytojams siekti papildomos kvalifikacijos pagal rajono švietimo poreikius bei išlikti darbo rinkoje. Šia programa jau pasinaudojo 43 rajono pedagogai.

Tačiau yra mokytojų, dirbančių nepilnu darbo krūviu, o nuo rajono centro nutolusiose mažose kaimo mokyklose siūlomos mokytojo darbo vietos su 2–6 pamokų krūviu nėra labai pageidaujamos. O tos mažos mokyklos vis labiau mažėja.

Ar vidurinę mokyklą baigusiems jaunuoliams patartumėte rinktis mokytojo profesiją?

Tikrai taip. Mokytojo darbas labai prasmingas, todėl niekaip negalėčiau pavadinti  jo neprestižiniu.  Bet ši profesija reikalauja pašaukimo. Reikalauja plačių pažiūrų ir didelio kūrybiškumo. Nežiūrint kokio dalyko specializaciją renkiesi, tu turėsi būti bent šiek tiek psichologas, šiek tiek filosofas, šiek tiek artistas ir… vaikų draugas.  Jei toks neįstengsi būti arba jei eini į pedagoginį tik dėl diplomo, tai paskui sukandęs dantis stumsi dienas keiksnodamas neklaužadas vaikus –  tuomet vargas tau ir tavo mokiniams.

Kaip įsivaizduojate ateities švietimo sistemą?

Ateities švietimas arba švietimo ateitis priklauso nuo mūsų valstybės krypties. Nuo to, kokią švietimo strategiją kursime, kokius prioritetus kelsime, kokie mokytojai bus kviečiami.  Mūsų vaikai turi išmokti eksperimentuoti ir nebijoti veikti  klaidų ir bandymų metodu, išmokti sugyventi bendruomenėje ir pasirengti jo laukiančiam gyvenimui . Vaikas turi būti saugus mokykloje ir pasiekti gerų rezultatų pagal savo galimybes, jis turi gauti iš mokyklos naudą, o ne atbūti joje. Ateities švietimas “ pasmerktas“ priimti technologijų revoliucijos sąlygas, todėl jau dabar turi žiūrėti į ateitį.

Kokia Jūsų nuomonė apie mokytojo ir mokinio santykį – koks jis turėtų būti?

Mokytojo ir mokinio bendravimas, pagrįstas abipuse pagarba, yra ne tik sėkmingo ugdymo sąlyga, bet ir viso pedagoginio proceso pagrindas.  Tai yra mokytojo įrankis, kuriuo kūrybiškai naudojantis galima sukurti tinkamus santykius ir su kiekvienu mokiniu atskirai, ir su klase kaip bendruomene. Vaikus reikia mokyti bendrauti, kaip padėti vienas kitam, kaip klausyti ir klausti, kaip išsakyti savo nuomonę ar diskutuoti. O mokytojas – viso to proceso pavyzdys. Taip tiesiams kelias į tvaresnę motyvaciją, o kartu ir geresnius pasiekimus.