„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde?
Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?
Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, verslas, nešantis labai didelius pinigus. Mokslininkui antrina ir kolega KSU docentas dr. Remigijus Venckus, teigiantis, kad tik dalelytė talento ir labai daug darbo yra raktas į žinomumą. Juk garsenybėms padeda gausus būrys prodiuserių, dizainerių, komunikacijos ir rinkodaros specialistų. Norėdamos išgarsėti žvaigždės tobulina išvaizdą, mokosi bendrauti su žurnalistais, valdyti savo mimikas, eiseną. Labai svarbi ir gera pichologinė būsena, kuriai palaikyti net samdomi psichoterapeutai, būtinas pasitikėjimas savimi ir didelis ryžtas siekti tikslo.
Bene geriausias pasaulio „žvaigždžių fabriko“ pavyzdys yra Holivudas. Šiame kino studijų centre niekada nenukrypstama nuo projekto sėkmę užtikrinančių taisyklių, filmo veikėjų dialogai perrašomi nesuskaičiuojamą daugybę kartų, o svarbiausi ekrano momentai suplanuojami sekundžių tikslumu, siekiant perteikti reikiamą emociją. Grimuotojai, apšvietėjai, kaskadininkai, specialiųjų efektų kūrėjai ir kiti specialistai kuria tobulas filmų akimirkas. Jų dėka aktoriai persikūnija į neįveikiamus herojus ar gražuolius širdžių užkariautojus. Šios didžiulės sistemos rezultatas – visą pasaulį aprėpiantis Holivude sukurtų žvaigždžių spindesys.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
