„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas sukurtas dar prieš 178 metus
Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.
Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Nors virš mūsų planetos energijos daug daugiau nei Žemėje, to nepakako, tad mokslininkų apetitas augo. Palydovams reikėjo vis daugiau elektros energijos, tad tai ir skatino saulės elementų tobulinimą.
Lietuva saulės elementus taip pat gamina ir eksportuoja į Vakarų Europą. Pagrindinė saulės elemento žaliava – smėlis. Jis valomas, gryninamas, apdorojamas ir iš jo gaminami silicio lydiniai. Tai pigi, greitai pagaminama medžiaga, todėl į Lietuvą silicio plokštelių galima atsivežti iki milijono vienetų per mėnesį.
Kaip saulės elementų pagalba yra pagaminama elektra, paaiškinti sunku, tačiau „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda pabandė. Anot Vilniaus universiteto prof. dr. Miko Vengrio, įprastai į gyvenamuosius namus yra vedami keli, maždaug 5 milimetrų skersmens storio, laidai, kurių pakanka visiems elektronikos prietaisams ir dar daugiau. Tai išties naudinga ir gera technologija, tad pabandykime įsivaizduoji, kaip būtų smagu, jeigu jais būtų tiekiama ne tik iškastinio kuro deginimo būdu pagaminta energija, o ir iš neblėstančios Saulės!
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
