Mokslo žurnale – anykštėnės bibliotekininkės straipsnis
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką šiomis dienomis pasiekė eilinis, 65-asis „Knygotyros“ mokslo darbų tomas. Skaitytojo laukia malonus siurprizas. Solidžiame, jau 54-uosius metus skaičiuojančiame Vilniaus universiteto mokslo žurnale paskelbtas bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės (beje, šio universiteto auklėtinės) 28 puslapių apimties straipsnis „Halinos Didžiulytės-Mošinskienės ir Algirdo Mošinskio asmeninė biblioteka“. Tai gana retas atvejis, kai leidinyje skelbiamas praktiko ir dar vieną spaudos lanką viršijantis straipsnis. Straipsnį spaudai rekomendavo du mokslininkai.
„Knygotyra“ leidžiama 250 egzempliorių tiražu, ją gauna ne tik didžiosios šalies bibliotekos, bet ir dvi dešimtys Europos, Amerikos ir Azijos šalių bibliotekų bei mokslo įstaigų. Tarptautinio pripažinimo sulaukęs leidinys šiuo metu yra referuojamas penkiose tarptautinėse duomenų bazėse. Leidinį redaguoja taip pat tarptautinis redaktorių kolektyvas. Jį sudaro Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Lietuvos mokslo darbuotojai.
A. Berezauskienė jau keletą metų tiria žymių žmonių, tarp jų ir išeivijos atstovų asmenines bibliotekas. O Anykščių viešojoje bibliotekoje saugomos kelios anykštėnų išeivių asmeninės bibliotekos: prof. Algirdo Antano Avižienio, knygnešio Kazio Rožansko, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Julijono Kęstučio Laskausko, literato, tautodailininko ir visuomenės veikėjo Juozo Šiaučiulio. 1994 metais rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos ir žinomo spaudos platintojo, bibliofilo Stanislovo Didžiulio anūkės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės iniciatyva jos ir vyro inžinieriaus, architekto ir bibliofilo Algirdo Mošinskio sukauptos knygos pasiekė Anykščius ir dabar saugomos viešojoje bibliotekoje. Straipsnio autorė, naudodama mokslinio tyrimo metodus, įtikinamai ir įvairiapusiškai atskleidė šios asmeninės bibliotekos savitumą, detaliai išanalizavo jos sudėtį. Ji nustatė bibliotekos savininkų asmeninius ir kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio rašytojais, kultūros ir mokslo veikėjais. Bibliotekos analizė leido atskleisti knygų kaupimo ir skaitymo interesus ir jos savininkų intelektinius interesus.
Džiaugdamiesi bibliotekininkės publikacija linkime jai ir toliau sėkmingai tęsti mokslinį darbą. Dėmesio laukia neišsemiami anykštėnų kultūrinio ir spaudos paveldo lobynai.
