Mokyklos rado netradicinį būdą sutaupyti lėšų

Spalio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko darnaus vystymosi programos „Darni Mokykla“ naujojo etapo pristatymo renginys, kuriame buvo supažindinta su sėkmingiausiomis 2014–2015 m. mokyklų vykdytomis darnaus gyvenimo stiliaus iniciatyvomis bei pristatytos svarbiausios programos „Darni mokykla“ veiklos bei aktualijos. Mokyklų atstovai dalinosi gerąja patirtimi ir ragino naujas ugdymo institucijas jungtis bei savo pavyzdžiu auginti atvirą, atsakingą, kūrybingą žmogų, kuriam būtų aktuali aplinkosauginė, kultūrinė, socialinė bei ekonominė pasaulio darna, raida ir vienovė.

Pasak Sauliaus Zybarto (Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius), „„Darnios Mokyklos“ dėka mokiniams formuojamas integruotas požiūris, bendruomeniškumo jausmas, vertybės ir nuostatos“, kurios leidžia pamatyti ne tik pavienes detales, bet ir pilną vaizdą aplinkos, kurioje gyvenu „aš“ ir „kitas“. Tai puikiai iliustruoja ir „Darni Mokykla“ dalyvių pastebėjimai.

Alytaus „Šaltinių“ pagrindinės mokyklos – 2014–2015 m. programos „Darni Mokykla“ nugalėtojos – atstovė Jolita Petkevičienė teigė, kad programa mokyklai vertinga buvo ne tik finansiniu (ugdymo įstaiga per metus sutaupė apie 7000 eurų bei laimėjo pagrindinį 6000 eurų prizą), bet ir vertybiniu požiūriu. Kitoks socialinės atsakomybės ugdymo modelis – svarbiausias pasiekimas, kuriuo didžiuojasi mokykla. Mokiniai ir mokytojai pradėjo suvokti, kas yra darnus mobilumas, ėmėsi taupiau vartoti elektros energiją ir vandenį, o rūšiavimas tapo norma.

Ukmergės „Dukstynos“ pagrindinės mokyklos atstovė Laima Firstova džiaugėsi, kad jų mokykla įsitraukusi į projektą pakeitė požiūrį į mažus darbus, o akcija „išjunk šviesą“ tapo bendru mokyklos tikslu, kuris suvienijo ne tik pedagogus bei mokinius, bet peržengė ir mokyklos sienų ribas (prie darnios aplinkos kūrimo prisidėjo mokytojų ir mokinių šeimos).

Biologijos mokytoja iš Ignalinos gimnazijos Judita Motiejonienė minėjo, kad jų ugdymo įstaiga atlikusi programos „Darni mokykla“ pristatytą ekologinio „pėdsako“ tyrimą ir išsiaiškinusi opiausią sritį – atliekų tvarkymą, ėmėsi spręsti problemą iš pagrindų. Patys pasigamino atliekų rūšiavimo konteinerius, nedėvimus drabužius transformavo į paklotus beglobiams gyvūnams, inicijavo ekologinių kalėdinių dekoracijų konkursą, vyko tvarkyti nacionalinių miškų, kuriuose šiukšles ne tik surinko, bet ir rūšiavo, o iš perdirbtų žaliavų gamino inkilus ir juos iškabino Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Atlikti darbai – įkvepiantys pavyzdžiai, kaip skirtingų kartų atstovai bendradarbiaudami sugeba atrasti vieningą požiūrio tašką ir kryptingai judėti tikslo link, suvokdami, kad darnaus vystymosi centre – žmogus ir jo gyvenimo kokybė.

Mokyklos, neabejingos aktualioms problemos ir norinčios inicijuoti kaitos procesus, kviečiamos registruotis į programos „Darni Mokykla“ naująjį etapą iki lapkričio 7 d.

Programos „Darni mokykla“ dalyviams bus siekiama suteikti žinių, gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų kurti darnias ugdymo įstaigų bendruomenes, gebančias veiksmingai valdyti ir naudoti išteklius, derinant aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą ir ekonomikos vystymąsi.

Į programą įsitrauksiančios mokyklos ir darželiai pirmiausia turės įsivertinti, kokį poveikį daro supančiai aplinkai (kokį ekologinį pėdsaką palieka) ir per metus stengtis šiuos rodiklius kaip įmanoma labiau pagerinti.

Ekologinį pėdsaką ugdymo įstaigos turės matuoti pagal 7 kriterijus: elektros energijos, šiluminės energijos, vandens ir maisto suvartojimą, išmetamų atliekų kiekį, transporto ir mobilumo poreikius bei aprūpinimą darbo priemonėmis.

Daugiau informacijos rasite: http://savaite.lvjc.lt/lt/programa-darni-mokykla