Mokyklų tinklo tobulinimas – aukštesnės ugdymo kokybės link
Švietimas, patirdamas socialinius, ekonominius pokyčius yra priverstas formuoti adekvačias savo paskirties veiksmingam įvykdymui strategijas, derančias su nacionaliniais šalies prioritetais ir ES nuostatomis švietimo klausimais. Esama švietimo situacija Panevėžyje neatitinka miesto realijų, nesudaromos socialiai teisingos, lygiavertiškos sąlygos visiems miesto moksleiviams, neužtikrinamas racionalus švietimui skirtų lėšų panaudojimas.
Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus duomenimis, neužpildytoms mokymosi vietoms išlaikyti 2016 metams skirta 310,4 tūkst. eurų. Perskirstant krepšelio lėšas ir jas nukreipiant neskaitlingoms mokykloms, kitoms mokykloms sumenksta galimybės gerinti ugdymo sąlygas. Joms skiriama mažiau lėšų mokymo priemonių įsigijimui, popamokinei veiklai, profesiniam orientavimui, informacinėms technologijoms diegti ir pan.
Tokia situacija netenkina daugumos švietimo bendruomenių, nei miesto vadovų. Problemai spręsti meras Rytis Račkauskas suformavo darbo grupę. Pradėti nuoseklūs 2016–2020 m. Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tobulinimo darbai. Mokyklų tinklo tobulinimas apima ne vien mokyklų optimizavimo klausimą. Visų pirma – tai ugdymo kokybės klausimas. Tinklo tobulinimas turi atitikti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius, paklausą ir realias finansines Savivaldybės galimybes, didinti švietimo sistemos veiksmingumą. Jau žengus pirmuosius žingsnius, tikimasi teigiamo poveikio. Sumažinus tuščių mokymosi vietų atsiras lėšų, kurias atsakingai naudojant bus galima mokyklas geriau aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis, atnaujinti mokymosi aplinką, tobulinti pedagogų kvalifikaciją. Tai sudarys prielaidas geresnei ugdymo kokybei.
Nepaisant gražių siekių, mokyklų tinklo pokyčiai yra sudėtingi, nes susiję su žmonėmis. Daug diskusijų, prieštaringų vertinimų sukėlė 4 įstaigų reorganizavimas. Turiu pripažinti, kad tokiose diskusijose neretai daugiau politikavimo ir emocijų, o ne faktų. Pavyzdžiui, „Nevėžio“ mokyklos atstovai sakė: „Mus uždarinėja jau 15 metų“. Natūralu, kad per šį ilgą laiką bendruomenė susiformavo tam tikrus lūkesčius ir viltis, vis pakurstomas neatsakingų politikų pažadų. Galbūt todėl šiandien ši bendruomenė labiau suglumusi. Tiek metų kurstoma įtampa neabejotinai paveikė ir mokyklos darbuotojus, ir moksleivius bei jų šeimas. Vis atsigręžiama atgal, raginama nepasiduoti, kovoti. Be abejo, vaiko gerove rūpintis būtina. Tačiau negaliu sutikti, kad tik viena miesto mokykla gali užtikrinti tą gerovę. Ir ko gero, net neteisinga sakyti – mokykla. Gerovės kūrėjai yra žmonės. Mokytojo požiūris į vaiką, profesionalumas, propaguojamos vertybės. Ar labai svarbu, kurioje mokykloje jis dalysis žiniomis ir profesionalumu?
Siekdami, kad vaikams būtų kuo lengviau prisitaikyti prie pokyčių, miesto vadovai pritarė idėjai pradinių klasių moksleiviams su bendramoksliais, savo mokytoja pereiti į „Vyturio“ progimnaziją. Jei tėveliai nuspręstų kitaip ir nenorėtų tęsti ugdymo proceso „Vyturio“ mokykloje, kuriai nuo rugsėjo priskirta „Nevėžio“ teritorija, gali rinktis kitą įstaigą. Siekiant sklandesnio mokyklų bendruomenių informavimo Švietimo skyriuje veikia „konsultacinė linija“ (tel. 8 45 501386). Paskambinęs žmogus gali sužinoti, kokius dokumentus, kur turėtų pateikti, kokia priėmimo tvarka.
Šiek tiek kiti iššūkiai Jaunimo mokyklai ir Suaugusiųjų mokymo centrui. Jų vadovai geranoriškai bendradarbiauja ir tariasi, ne tik kaip kokybiškai užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą, bet ir aptaria atsiveriančias naujas galimybes. Planuojama, kad Jaunimo mokyklos pastate pradės veikti naujai kuriamas Atviras jaunimo centras. Toks centras – atviras jaunimui, nepriklausomai nuo socialinės padėties, įsitikinimų, kitų subjektyvių veiksnių. Centre nebus dalyvio mokesčių. Jame dirbsiantys jaunimo darbuotojai suteiks sąlygas jaunimui užsiimti tokia veikla, kuri jiems įdomi, ar kurią pasiūlys pats jaunimas. Jaunos kartos ugdymas ir užimtumas negali prasidėti ir pasibaigti mokykla. Suprantama, veikia neformalaus ugdymo būreliai. Tačiau dėl įvairių priežasčių ne visi juos pasirenka. Lieka dar gatvės mokykla. Kiek tėvų jai patikėtų savo vaiką? Centro atsiradimas prisidės užtikrinant jaunimo saugų laisvalaikį. Kituose Lietuvos miestuose tokie centrai veikia jau 10 metų ir ilgiau. Belieka tik stebėtis, kodėl jaunų žmonių užimtumas ir saugus laisvalaikis nebuvo prioritetų sąraše anksčiau.
Apibendrindama galiu pastebėti, kad įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarką, veikiama kompleksiškai – tobulinimo uždaviniai sprendžiami visapusiškai, įvertinant ir organizacinius, ir ekonominius, ir socialinius veiksnius. Tolesni sprendimai priklausys nuo stebėsenos rezultatų, diskusijų su švietimo bendruomenėmis.
