Mokyklų vadovai: būsimiems pedagogams praktika reikalinga nuo pirmo studijų kurso
Kokius įgūdžius ir gebėjimus per ketverius studijų metus reikia suteikti būsimiems pedagogams, kad šie ateityje galėtų sėkmingai ugdyti stiprią moksleivio asmenybę ir parengti jį studijoms aukštosiose mokyklose? Šia tema diskutavo Kauno technologijos universitete (KTU) susirinkę mokyklų vadovai, atvykę į Edukologijos ir Socialinės pedagogikos studijų programų komiteto posėdį.
Birželį surengtoje diskusijoje dalyvavę Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras, Leliūnų pagrindinės mokyklos direktorius Vygantas Kornejevas, „Santaros“ gimnazijos direktorė Asta Karlienė, Kauno Valdorfo mokyklos vadovės Vilma Šlentnerienė ir Kristina Pačėsienė bei vaikų darželio „Vaikystės kiemas“ ir „Obuolio“ pradinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Cibulskis dalinosi patarimais bei išskyrė svarbiausias geram mokytojui būdingas savybes.
Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, jog pedagogai privalo kurti tvirtus santykius su vaikais bei palaikyti laisvą bendravimą su kolegomis. Moksleiviai iš mokyklos įsisavina ne tik žinias, bet ir bendravimo įgūdžius su aplinkiniais.
Anot diskusijos dalyvių, universitetai, ruošdami socialinės pedagogikos specialistus, turėtų šiems suteikti žinių ir apie vaiko psichologinę raidą, siekiant išmokyti būsimus mokytojus geriau suprasti skirtingų klasių moksleivius.
Reikia ir verslumo kompetencijų
Pasak V. Kornejevo, būsimi pedagogai išbandyti naujausias darbo technologijas, tokias kaip planšetiniaikompiuteriai ar interaktyvios lentos, turi dar studijuodami universitete. Tuomet, pradėję dirbti mokyklose, jaunieji mokytojai jau žinotų, kokius įrenginius geriausia pritaikyti pamokų metu.
„Studentas turi būti susipažinęs su bendromis ugdymo programomis ir mokėti į jas vertinti kritiškai, mąstydamas apie galimus pakeitimus ir tobulinimus. Ne mažiau svarbi ir verslumo kompetencija – būsimo pedagogo sugebėjimas skaičiuoti savo ir moksleivių laiką bei jį branginti“, – teigė Leliūnų pagrindinės mokyklos direktorius.
Diskusijos metu, mokyklų vadovai priėjo prie išvados, jog būsimo pedagogo tobulėjimui reikalinga praktika jau pirmame studijų kurse. Ypatingai svarbu, kad ir mokyklos prisidėtų prie būsimų specialistų rengimo ir ugdymo, kuo anksčiau studentus priimtų stažuotėms, kad šie greičiau suprastų, ar jiems tinkama ši specialybė.
Vadovai pabrėžė, jog jaunuoliui įsitvirtinti darbo rinkoje padeda stipri asmenybė, jos ugdymas bei nuolatinė praktika, o ne studijų rezultatas – diplomas.
Posėdyje taip pat buvo minima, jog šiuolaikiniai pedagogai nemoka išklausyti ir suprasti, ką sako vaikas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai dažnai atsisako mokytis ar net eiti į mokyklą. Dėl to, buvo vieningai nuspręsta, jog mokyklose su vaikais turi dirbti tik savo darbą mylintis pedagogai.
Edukologijos studijos keičia karjeros trajektoriją
Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentės Beritos Simonaitienės, Edukologijos studijų aprėptis yra labai didelė, o kontekstas platus ir sietinas su mokymusi, kuris vyksta visą gyvenimą. Šiandien edukologijos mokslai yra multidisciplininė tyrimų ir studijų erdvė, susidedanti iš įvairių krypčių: ugdymo filosofijos, švietimo politikos, lyderystės švietime, vaikų teisių, švietimo sociologijos ir kitų.
„Į šias studijas turi ateiti norintys ir atviri tyrinėti bei analizuoti sudėtingą, dinamišką ir įvairiapusišką ugdymo tikrovę. Pedagogai turi būti pasirengę praplėsti savo edukacinės veiklos ribas ir nusiteikę stiprinti sisteminį bei kritinį mąstymą“, – teigė B. Simonaitienė.
Anot jos, KTU Edukologijos antrosios pakopos studijų programa studentams suteikia tyrėjo-analitiko, vadovo-lyderio, ir turinio eksperto-lyderio kompetencijų komponentus.
Tyrėjas-analitikas turės įrankius tyrinėti ir analizuoti sudėtingą ir dinamišką ugdymo tikrovę. Vadovas-lyderis išmoks sėkmingai kontroliuoti jam patikėtą ar paties sukurtą edukacinę (arba turinčią ir edukacinių tikslų, – aut. past.) sistemą ir joje vykstančius ugdymo procesus. Turinio ekspertas-lyderis kurs ir vystys turinį: dėstomo dalyko, ugdymo sistemos, edukacinės funkcijos, atliekamo vaidmens ir kitų.
„Edukologijos studijas suderinus su KTU siūlomu „MA+“ magistrantūros studijų modeliu, studentas įgyja kompetencijos ir edukacine prasme turtingas ir prasmingas vizijas, išmoksta įtraukti ir įgalinti kitus bei kryptingai ir sutelktai judėti siekiamų rezultatų link. Tyrimai, naujos žinios atvers naujas galimybes, praplės studento matymo ir įžvalgų perspektyvą“, – teigė docentė.
Po studijų – į mokyklos direktoriaus kėdę
Dainius Žvirdauskas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius, savo sėkmingos karjeros istoriją pradėjo KTU studijuodamas edukologiją. Vėliau karjeros aukštumas pasiekęs Kauno Purienų vidurinėje mokykloje, dirbdamas direktoriaus pavaduotoju.
Turėdamas sąlygas ambicingai vizijai išvystyti ir įgyvendinti, sutelkęs kompetentingą komandą, sukūręs ne tik naują bei inovatyvų ugdymo turinį, bet ir edukacinės veiklos scenarijų, D. Žvirdauskas greitai tapo mokyklos direktoriumi.
Anot jo, studentai, norintys dirbti šiame sektoriuje, turi treniruoti savo žvilgsnį – išmokti matyti visą sistemą, lavinti sisteminį požiūrį ir mąstymą. Jaunuoliai turi gilintis į strategijos, vizijos konstruktus, kurti ir komunikuoti asmenines vizijas, strateginius sprendimus – būtent tai suformuoja vadovo stuburą, aiškią poziciją, kurią turint nebus įklimpstama į mikrovadybos ir administravimo pinkles.
„Studijuojant galima daryti klaidų, jas analizuoti, priimti naujus sprendimus, pasiginčyti su komandos nariais, išsiaiškinti, vėl bandyti, įsiminti, kas suveikė blogai, ko ateityje nekartoti. Universitete galima su būriu bendramokslių aktyviai ieškoti tinkamesnių, efektyvesnių veikimo komandoje sprendimų.
Tokia komandos nario patirtis darbo vietoje yra ypatingai vertinga: žinosite, ko tikėtis, kaip spręsti kylančias problemas, kaip sutelkti komandą. Studijuojant iš universiteto reikia reikalauti teorijos ir praktikos sintezės pavyzdžių. Ne tik bakalauro, bet ir magistro studijų metu atlikti praktikas įvairiose švietimo institucijose“, – įsitikinęs D. Žvirdauskas.
Pasak jo, edukologija nėra profesija – tai kompetencija ugdyti, kurti edukacines aplinkas, ugdymo scenarijus, įgalinti kitą veikti. Nors tradiciškai edukologai telkiasi švietimo sektoriuje, vykdo formalaus ir neformalaus švietimo veiklas su įvairaus amžiaus besimokančiaisiais, šiandien tokių specialistų reikia ir daugelyje organizacijų.
