Mokymasis visą gyvenimą – būtinas įgūdis, kuriam privalome skirti daugiau dėmesio

Patirties įgijimas, galimybė mokytis ir tobulintis – vienos svarbiausių vertybių, kurios darosi itin aktualios ilgėjant gyvenimo trukmei ir vėliau išeinant į pensiją. Žinių ir įgūdžių, kuriuos žmogus įgyja mokykloje ar universitete, neužtenka visam gyvenimui, todėl nuolatinis mokymasis ir kompetencijų tobulinimas yra būtina sėkmingo profesinio ir socialinio gyvenimo sąlyga.

Lietuvos mokymosi visą gyvenimą srityje stebimi teigiami, tačiau lėti pokyčiai. Tarp 25–64 m. amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis – 8,5 proc. Tuo tarpu ES vidurkis 10,8 proc. Dar mažesnis rodiklis, tik 3,8 proc. besimokančiųjų, tarp pasitraukusių iš darbo rinkos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena paskutinių šalių Europos Sąjungoje, mažiau mokomasi tik Lenkijoje ir Rumunijoje.

Valstybės kontrolės atlikto mokymosi visą gyvenimą vertinimo rezultatai rodo, kad iki šiol nėra sukurta funkcionuojanti, patogi ir visuomenei patraukli suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ją kurti pradėjo 2013 m. Trūksta socialinių partnerių ir savivaldybių neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorių įtraukimo. Vienas veiksnių, lemiančių mažą besimokančių suaugusiųjų skaičių, – sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas bei mokymų kaina.

 „Siekiant, kad kuo daugiau suaugusiųjų rinktųsi mokytis, būtina visuomenei suteikti daugiau informacijos apie mokymosi svarbą ir naudą, profesinio orientavimo, finansavimo galimybes bei programų pasiūlą ir formuoti žmonių įprotį mokytis“, – teigė audito grupės vadovė Eivida Šlamė.