Mokytoja Adelė Volungevičienė pasveikinta garbingo 90-ojo jubiliejaus proga
Vakar Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius ir mero patarėja Irena Lynikienė garbino 90-ojo jubiliejaus proga pasveikino ir už nuoširdų ilgametį pedagoginį darbą padėkojo mokytojai Adelei Volungevičienei. „Išleidote ne vieną mokinių kartą, prisidėjote prie krašto garsinimo, kraštotyros veiklos. Tegul kiekviena diena būna prasminga, telydi Jus sveikata ir gera nuotaika. Ir toliau neškite išminties žiburį bei dalinkitės juo su visais, esančiais šalia Jūsų. Tegul šalia Jūsų visada būna mylintys žmonės“, – sakė L. Urmanavičius. Atnaujintame Leipalingio dvare susirinkę buvę auklėtiniai, mokiniai, bendradarbiai, kaimynai ir bičiuliai vos tramdė jaudulį ir negailėjo nuoširdžių sveikinimo žodžių.
„Miela mokytoja, auklėtoja, labai simboliška, kad šis jubiliejus švenčiamas muziejuje. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad tai savotiškas taškas, kai praeitis tampa gyva. Vis tai, kas yra vertinga, yra išsaugota ir kalba mums, mūsų vaikams, anūkams. Ko gero, tik dabar pradedu suprasti, kas tai yra šiuolaikinė mokykla, nors jūs jau anksčiau mums tai pasakėte. Tai nėra vien vadovėliai ar žinios, tai yra vertybės, asmenybės, vaikai – juos reikia girdėti, juos reikia matyti, o svarbiausia – mylėti. Auklėtoja, iki šiol prisimenu Jūsų klasės valandėles – apie meilę, draugystę, apie tai, ką mes privalome girdėti, ką turime matyti, padėti ir nebijoti būti draugais. Šis muziejus – unikalu ir artima širdžiai. Nes visa tai, ko jūs mokėte, ką jūs sakėte, ką jūs su mokytoju Algirdu dirbote ir pasitikėdami palikote mums yra didžiausias turtas“, – kalbėjosi buvusi A. Volungevičienės auklėtinė Leipalingio pagrindinės mokyklos direktorė Asta Černiauskienė.
Kraštotyrininkė, poetė Onutė Alesiūtė-Bleizgienė A. Volungevičienei skyrė garbingą jubiliejų žyminčias eiles: „Metai greitesni už mus, ir už lūkesčius mūsų, ir troškimus. Ar likimas visada teisus, mums parinkdamas kelius? Žemaitijoje augusi mergaitė į Dzūkiją atblokšta likimo, čia skaudžius išbandymus atlaikė ir Dzūkiją nuoširdžiai pamilo. Širdį ir metus, sveikatą skyrė šeimai, mokiniams mokyklai. Nejučia prabėgo šitiek metų – kas šviesiausia, atminty paliko. Būta džiaugsmo, netekčių ir skausmo, šiandien prisiminus – ak, graudu. Ir džiugu, nes gi svarbiausia, kad išvengta didelių klaidų. Tegul metai tolesni bus šviesūs ir laimingi – tu esi dar daug kam reikalinga. Daug rūpesčių – Aukščiausiojo valia. Būk laiminga ir sveika, linksma“.
Muzikiniais kūriniais A.Volungevičienę pasveikino Savivaldybės Tarybos narė, pedagogė Ronata Balkaitienė kartu su kolegėmis.
A. Volungevičienė nuoširdžiai padėkojo visiems susirinkusiems ir pasidalino savo gyvenimo istorija bei prisiminimais. Iš Žemaitijos į Dzūkiją atvykusi 1949 metais, A. Volungevičienė liko čia visam gyvenimui, ištekėjo, susilaukė dviejų dukterų, dirbo pedagoginį darbą. Prieš 65 metus atvykus į Leipalingį, pirmąjį savo kambarėlį gavo Leipalingio dvare. Būtent jame artimų žmonių apsuptyje vakar sukaktuvininkė pažymėjo garbingą 90-ąjį jubiliejų.
