Moldovoje – unikali galimybė kartu atrasti bendrą istoriją
Šiemet Moldovos Respublikoje vyko renginys, kuriuo buvo užbaigtas tarptautinis dviračių ir pėsčiųjų turas sovietų trėmimų ir represijų aukoms atminti. Dviračių ir pėsčiųjų žygiais skaudžios šalių istorijos buvo prisimintos Rygoje, Vilniuje, Balstogėje ir pirmą kartą persikėlė į Moldovos Respubliką.
2024 m. rugsėjo 8 d. Mereni kaime vyko atminimo pėsčiųjų žygis. Mereni, kaimas Moldovos Respublikos pietryčiuose, turintis unikalią ir turtingą istoriją. Renginys prasidėjo Merenės parke, kuriame pastatytas paminklas – sovietų represijų ir deportacijos aukoms atminti. Buvo unikali galimybė pamatyti istorines Mereni istorines vietas ir pabendrauti su ten gyvenančiais tremtiniais ir jų artimaisiais.
Pėsčiųjų žygyje dalyvavo Balstogės Sibiro atminties muziejaus darbuotojai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos Respublikos Moldovoje ambasadoriaus pavaduotojas ir atašė Liudas Gintautas Dabkus, Moldovos Respublikos mokslininkai, studentai, vietos gyventojai ir kiti garbūs svečiai. Renginį organizavo Moldovos mokslų akademijos Istorijos instituto profesorius Virgilijus Birladeanu ir parodos „Vaikystė Gulage“ kuratorė, Moldovos valstybinio universiteto docentė dr. Ludmila Cojocaru, Moldovos nacionalinio istorijos muziejaus darbuotojai, Moldovos universiteto, Sibiro Balstogės istorijos muziejaus darbuotojai, Merenės istorijos ir etnografijos muziejaus darbuotojai.
Renginio organizatorė Ludmiła Cojocaru padėkojo Balstogės Sibiro atminties muziejui už iniciatyvą ir paramą rengiant šį tarptautinį projektą. Vėliau „Memory Peloton“ iniciatorius dr. Piotras Poplawskis džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti šį projektą tokiose svarbiose istoriškai vietose:
Ir niekas netikėjo, kad šis dviračių peletonas taip plačiai išsiplės ir pasieks keturias šalis, tarp jų ir Moldovą. Tai unikali galimybė mums kartu atrasti mūsų bendrą istoriją.
„Noriu pabrėžti, kad bendradarbiavimas tarp Moldovos nacionalinio istorijos muziejaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tęsiasi jau ne vienerius metus. Kolegos doc. dr. Ludmila Cojocaru ir doc. dr. Virgilijus Bîrlădeanu dalyvavę ne vienoje LGGRTC organizuotoje mokslinėje konferencijoje. Centro darbuotojai yra ne kartą vykę į tarptautines konferencijas ir parodų atidarymus, vykusius Moldovos Respublikoje.
Esame dėkingi, kad nuo 2017 m. įvairiose Moldovos ir Rumunijos mokslo, kultūros ir švietimo institucijose eksponuotos mūsų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtos parodos „Po svetimu dangum“ apie Lietuvos gyventojus Sovietų Sąjungos lageriuose ir tremtyje. Taip pat paroda „Karas po karo“ apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą – partizaninį karą“, – renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
„Džiaugiuosi matydamas tiek daug bendraminčių, studentų ir jaunųjų mokslininkų, vietos bendruomenės atstovų, kurie visi susirinko čia, Mereni kaime, šia iškilminga proga. Prieš aštuoniasdešimt penkerius metus Ribentropo-Molotovo paktas sukėlė daug tragiškų įvykių, nusinešusių milijonus gyvybių visoje Rytų Europoje. Lietuvai, kaip ir Moldovai bei daugeliui kitų tautų, Lenkijai, Latvijai, šio pakto pasekmės buvo pražūtingos – jos lėmė okupaciją ir represijas. Poveikis mūsų visuomenei jaučiamas iki šiol. Šis renginys parodo, kaip svarbu išsaugoti mūsų bendrą istorinę atmintį. Šiandien prisimename ir pagerbiame aukas. Bet mes taip pat minime jų drąsą prieš neteisybę. Siekiame, kad dabartinės ir ateities kartos mokytųsi iš praeities ir kurtų taikią ateitį, kurioje būtų gerbiama demokratija, žmogaus teisės ir žmogaus orumas“, – renginyje kalbėjo Lietuvos ambasadoriaus Moldovoje pavaduotojas Liudas Gintautas Dabkus.
Renginio pabaigoje Merenės istorijos ir etnografijos muziejuje buvo atidaryta foto-dokumentinė paroda „Vaikystė Gulage“.
Apie parodą „Vaikystė Gulage“
Parodoje „Vaikystė gulage“ pristatomi fotodokumentiniai vaizdai apie Besarabijos vaikus, kurie totalitarinio komunistinio Moldavijos TSR režimo buvo pasmerkti tremčiai, badui, rusifikacijai, indoktrinacijai ir priverstiniam pašalinimui iš savo šeimų. Per 1941 m., 1949 m. ir 1951 m. trėmimus iš Moldavijos TSR į Rytinius SSRS regionus buvo perkelta apie 20 000 vaikų. Dauguma jų buvo antrosios trėmimų bangos dalis, kada 1949 m. liepos 5–6 d. buvo ištremti 11 899 vaikai. Dalis jų mirė pakeliui į tremties vietas, kiti gimė tiesiog traukinių vagonuose, „specialiose gyvenvietėse“ ar motinų įkalinimo vietose.
Kartu su ištremtais ar įkalintais stalininiuose lageriuose ar kalėjimuose tėvais, vaikai buvo priversti kurti savo išgyvenimo strategijas, kad prisitaikytų prie ekstremalių gyvenimo sąlygų. Priverstinės sovietizacijos metais Moldavijos TSR ugdytų vaikų pasakojimuose atsispindi jausmai, nuostatos, faktai, atskleidžiantys jų individualią praeities viziją ir asmeninę akistatos su sistema patirtį. Tyla ir savicenzūra buvo viena iš primestų strategijų, o represinės sistemos požiūris į vaikus, ištremtus ar atimtus iš „liaudies priešų“ ir „Tėvynės išdavikų“ šeimų, atspindi sovietinės visuomenės ir vaizduojamos „laimingos vaikystės SSRS“ esmę. Kartu prisiminimai apie totalitarinio komunistinio režimo aukas, jų diskursai ir kasdieniniame gyvenime taikomos strategijos atskleidžia totalitarinės sovietinės valstybės įskiepytos tapatybės atitrūkimus ir ryškius lūžius.
Paroda apjungia apie 180 fotodokumentinių vaizdų, paremtų prisiminimais ir archyviniais dokumentais iš Moldovos nacionalinio istorijos muziejaus, Jedineco apygardos muziejaus, Sorokos istorijos ir etnografijos muziejaus, ProMemoria archyvo kolekcijų, taip pat iš Moldavijos TSR totalitarinį komunistinį režimą išgyvenusių žmonių ir atminties institucijų archyvų.
Fotodokumentinė paroda „Vaikystė Gulage“ – tai duoklė totalitarinio komunistinio režimo SSRS žiaurumus išgyvenusių vaikų atminimui, taip pat ir pastarųjų metų vaikų aukų atminimas Rusijos Federacijos vykdomame kare prieš Ukrainą.
Edukacinė- kilnojamoji paroda „Vaikystė Gulage“ buvo eksponuojama Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, keliavo po Rumunijos ir Moldovos muziejus, mokyklas ir kitas erdves.
