Monsinjorui Vytautui Pranciškui Rūkui – 95!

„Vienas mano prietelius paklausė, kiek metų gyveni Trakuose? Jam atsakiau, kad jau virš penkiasdešimt metų, nuo 1966-ųjų. Prisipažinsiu, jog iš Šumsko parapijos į Trakų parapiją nenorėjau keltis. Tačiau per kunigystės šventimus pažadėjau, kad klausysiu vyskupo, tad važiuoti ir keltis sutikau. Šiandien nesigailiu, kad taip nusprendžiau ir dėkoju Dievui ir Švč. Marijai, kad taip pasielgiau. Metai, praleisti Trakuose, Viešpaties ir Marijos globos dėka, buvo prasmingi. Tai draugystė su vokiečiais, su Rheinės miesto parapija, reikšmingas bažnyčios remontas. Trakų bažnyčioje keisdamas grindis, suradau Švč. Mergelei Marijai skirtus 1718 m. vainikavimo vainikus. Juos saugojau 25 metus, kol Lietuvai atgavus laisvę, galėjau viešai juos parodyti. Tai ne mano nuopelnas, bet Dievo Apvaizdos ir pačios Dievo Motinos, Švč. Marijos, globa ir malonė mūsų Bažnyčiai ir tautai. Pirmoji mano kelionė į Trakus, numatyta 1940 metais, neįvyko. Aš, dar būdamas Kauno gimnazistas, laimėjau gimnazijos skaitovų konkurse antrą vietą. Visos Lietuvos gimnazistų skaitovų konkursas turėjo vykti Trakuose, tačiau bolševikų okupacija sutrukdė…“.

Tai tik trumputė ilgo ir prasmingo monsinjoro Vytauto Pranciškaus Rūko gyvenimo pasakojimo atkarpėlė, pateikta vieno privataus susitikimo metu, o kiek jų prasmingų būta Trakų viešojoje bibliotekoje (TVB), susitikimuose su skaitytojais metu, dalyvaujant knygų bei Trakų Švč. Mergelės Marijos kalendorių pristatymuose, VšĮ „Voruta“ leistų leidinių aptarimuose, lankantis parodose. Šis gražus, turiningas ir prasmingas mons. V. P. Rūko ir Trakų viešosios bibliotekos abipusis bendradarbiavimas bemaž trunka jau trečią dešimtį. O pradžia jo mus nukelia į 1991 m. kovą, kai bibliotekoje buvo organizuotas atminimo vakaras kunigui-kraštiečiui Nikodemui Švogžliui-Milžinui. Kad šis vakaras anuomet taptų ypatingu, daug nusipelnė, bibliotekininkėms talkino jį rengiant ir vedant, mons. V. P. Rūkas, iš anksto pakvietęs parapijiečius iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios sakyklos į jį atvykti, jo metu net parodęs paties filmuotą (!) medžiagą apie N. Švogžlį-Milžiną bei plačiai ir įtaigiai nušvietęs kunigo nuopelnus Bažnyčiai bei Lietuvai. TVB tų metų metraštyje informacinio-bibliografinio sk. vedėja J. Kulikienė akcentavo, jog į bibliotekos organizuotą renginį „atėjo net tokių žmonių, kurie iki tol nežinojo, kur yra biblioteka…“. Visa tai jau vyko laisvoje Lietuvoje, tiesa, pažymėtoje Sausio 13-osios skausmingų įvykių…

Monsinjoro V. P. Rūko 95-asis jubiliejus gražiai sutapo su Trakų viešosios bibliotekos 80-uoju jubiliejumi, tad šių dviejų, vienas kitą papildančių, jubiliejų proga, prasmingai įsiliejančių į Trakų – Lietuvos kultūros sostinės renginių sąrašą, Trakų viešoji biblioteka paruošė nuolat veikiančią virtualią parodą TVB tinklalapyje (http://inx.lv/V99b) – „Dievo malonės rasa nusileis į vaikų sielas“ /mons. V. P. Rūkas/ iš rubrikos „Trakų viešosios bibliotekos 80-metį pasitikus. Susitikimai su ypatingais kraštiečiais Trakų viešojoje bibliotekoje“, skirtą gražiam, nuo 1991 m. trunkančiam abipusiam bendradarbiavimui, apie kurį mena ne vienas virtualioje parodoje pristatytas, fotoaparatu užfiksuotas susitikimas su mons. V. P. Rūku, pristatant VšĮ „Vorutos“ išleistus, tame tarpe 2005 m. knygą „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“, leidinius, prasmingi rankraštiniai įrašai dovanotuose spaudiniuose, monsinjoro bibliotekai dovanota asmeninio archyvo nuskenuota dalis, ypač gausi apie Trakų – Rheinės miestų bendradarbiavimo pirmuosius dešimtmečius, dovanoti reti spaudiniai, 1969 m. Švenčionyse monsinjoro Šeimos šventei rašytas rankraštinis pamokslas „Pražuvęs vaikas“, kurio citata „Dievo malonės rasa nusileis į vaikų sielas“ ir panaudota parodos pavadinimui.

„O asmeninis, betarpiškas mano ryšys su knyga mena tuos laikus, – pasakoja mons. V. P. Rūkas, – „kai būdamas kunigų seminarijoje išverčiau iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą knygelę „Fatima“. Portugalijoje, Fatimoje, Marija apsireiškė trims vaikams. Tačiau padavęs Kaune vienai vienuolei-seselei, kad tekstą padaugintų, sužinojau, kad saugumas padarė kratą ir tos knygelės likimas nežinomas. Buvo bolševikų laikai, kai Bažnyčia ir tikėjimas buvo persekiojami, kai dėl tikėjimo ir knygos galėjai ir gyvybę prarasti, bet ar liko dėl to mažiau Dievą tikinčių ar knygos mylėtojų?!…“.

Kad Trakuose jų, Dievą tikinčių, knygą mylinčių yra mūsų kartoje, kad jų buvo ir bus Trakuose – Jūsų, mielas monsinjore Vytautai Pranciškau Rūkai, svarus indėlis. Tad Jūsų gražaus jubiliejaus proga Trakų viešoji biblioteka ir jos skaitytojai nuoširdžiai Jums dėkoja už Tikėjimo – Tarnystės – Vilties – Meilės, gražios būties pavyzdį, prasmingą bendradarbiavimą, dvasingą žodį, altruistišką pagalbą, pagarbą Knygai, draugystę su Trakų viešąja biblioteka ir linki – kuo stipriausios sveikatos esant – džiūgauti ir gyvuoti, kaip žaliuojančiam alyvmedžiui Dievo namuose (pgl. Ps 52,8), klestėti teisumu, kaip palmė, kaip Libano kedras (pgl. Ps 92,12), mūsų visų džiaugsmui ir kuo ilgiau globoti malda mus, savo vaikus, nes laimingas miestas ir jo gyventojai, turintys tokį Teisųjį savame mieste, nuolat už juos besimeldžiantį, mylintį Tėvą…