Moteris gyvenvietėje augino vilko ir šuns hibridą – kokia bus jos ateitis?

Prieš du metus Silva Budrė priėmė auginti šuniuką, kurį, pasak jos, nepažįstamas vyras rado pamiškėje ir pasiūlė jai priglausti. Gyvūną ji augino kaip šunį, voljere prie namų. Tačiau jam užaugus abejonių neliko – gyvūnas atrodo kaip vilkas. Praėjusių metų rudenį moteris kreipėsi į įvairias organizacijas, ieškodama kam galėtų skubiai gyvūną perduoti. Taip Luna pateko į gyvūnų prieglaudą „Laukinė Lesė“. Pranešus Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) apie tai, kad Silvos Budrės laikomas gyvūnas tikriausiai yra vilko patelė, jai buvo atliktas DNR tyrimas. Jis parodė, kad Luna yra pirmos kartos vilko ir šuns hibridas (vienas iš jos tėvų buvo vilkas, o kitas – šuo).

Ar tai sutapimas, kad pusiau vilkas buvo rastas pamiškėje, netoli gyvenvietės?

Dabar moteris pakeitė savo nuomonę ir nori vilko mišrūnę Luną susigrąžinti bei toliau ją globoti. Vilkų hibridai iki ketvirtos kartos visoje Europoje yra vertinami kaip laukiniai gyvūnai, auginti tokius žvėris namuose neleidžia ir Lietuvos įstatymai. Tačiau moteris jaučiasi prisirišusi prie gyvūno ir teigia, jog jai nerūpi, kad tai ne naminis šuo, o laukinio vilko ir šuns mišrūnas, ji vėl nori gyvūną auginti pati.

„Vilkai paprastai subrestą antrais-trečiaisiais gyvenimo metais. Tada jų charakteryje pradeda pasireišti daugiau „laukinių“ savybių. Vilko ir šuns hibridas yra tuo labiau nenuspėjamas, kuo didesnė jame yra vilko dalis. Kai kuriose Amerikos valstijose auginti vilkų ir šunų hibridus (vadinamus „wolfdogs“) yra legalu, tačiau taip pat jau yra įsteigta daugybė jiems skirtų prieglaudų. Kodėl jose atsiduria tiek daug šių gyvūnų? Labai dažnai žmonės atsisako hibridų, kai susiduria su įvairiomis jų elgesio problemomis: nenuspėjama agresija, per daug grubiais žaidimais ir destruktyviu elgesiu, vis pasikartojančiais bandymais pabėgti. Problemos kyla dėl to, kad žmonės su jais bando elgtis kaip su naminiais šunimis, o ne kaip su laukinę prigimtį turinčiais gyvūnais,“- komentuoja organizacijos „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“ vadovė Viktorija Neliubina.

Buvusi šeimininkė teigia, kad gyvūnu rūpinosi tinkamai, tačiau kaimynas (vardas ir pavardė žinomi, bet žmogus panoro likti anonimiškas) pasakoja, kad Luna dažnai pabėgdavo, dėl to buvo uždaryta į voljerą, o vieną kartą užpuolė kaimynę ir jos šuniuką, po ko Silva Budrė ir kreipėsi į „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“, „Laukinę Lesę“ ir kt., prašydama surasti jai naujus namus. Kaimynas pasakoja, kad gyvūnas gaudavo mažai maisto, buvo labai sulysęs, narve dažnai draskydavosi, naktimis kaukdavo, aptvaras buvo retai valomas.

„Vilko elgesys yra daug labiau nenuspėjamas nei šuns. Kai viename gyvūne yra „sutalpinamos“ dvi prigimtys – šuniškoji ir vilkiškoji, gauname labai nestabilų gyvūną. Dėl to daugelyje šalių tokių gyvūnų veisimas ir laikymas yra kontraversiškas ar apskritai uždraustas,“ pasakoja Viktorija. 

Visgi, kaip turėtų būti elgiamasi su jaunąja vilke ir kokiomis sąlygomis ji turėtų būti laikoma? Lietuvoje tiek grynakraujus vilkus, tiek vilkų mišrūnus, nelaisvėje legaliai gali laikyti tik zoologijos sodai ir mokslo įstaigos, kurios turi tam išduotus leidimus. Tačiau nė viena iš jų nepanoro priimti Lunos. Aplinkos apsaugos departamentas, atlikęs šios istorijos tyrimą, pasiūlė tris sprendimus. Vienas iš jų – Luną išgabenti į laukinių gyvūnų rezervatą užsienyje.

Pagal Lietuvos įstatymus, zoologijos sodams vilką yra legalu laikyti 32 kvadratinių metrų voljere. Tuo tarpu amerikiečių vilkų globos organizacija „Misija: vilkas“ (angl. „Mission: Wolf“) nurodo, kad minimalios sąlygos, kuriose turėtų gyventi vilkas ar vilko ir šuns mišrūnas yra netgi 4000 kvadratinių metrų (0,4 ha)! Europoje taip pat yra laukinių žvėrių rezervatų, kuriuose sukurtos sąlygos pilnaverčiam gyvūnų gyvenimui yra nepalyginamai geresnės nei tos, kokias šiuo metu galima rasti Lietuvoje.

Organizacija „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“ siūlo išgabenti vilką į rezervatą Vokietijoje.

„Sužinoję apie nelegaliai laikytą vilko mišrūnę, susisiekėme su keliais laukinių gyvūnų rezervatais: Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Vienas iš jų –„Alternatyvus vilkų ir meškų rezervatas Švarcvalde“ (vok. “Alternativer Wolf – und Bärenpark Schwarzwald”) sutiko priimti Luną. Labai dėl to apsidžiaugėme, kadangi rezervatuose laisvos vietos naujiems gyvūnams atsiranda retai. Šis rezervatas apima 10 hektarų miško plotą. Gyvūnai turi galimybę gyventi panašiai kaip ir laukinėje gamtoje. Čia gyvena meškos, vilkai ar lūšys, kurie buvo konfiskuoti iš prastų laikymo sąlygų ar cirkų. Daugelis į šį rezervatą patekusių gyvūnų buvo psichiškai sužaloti, su įsisenėjusia stereotipija, kai kurie ir ant išprotėjimo ribos. Tačiau čia jie gauna šansą gyventi pilnavertiškai ir išreikšti savo prigimtinį elgesį: bėgti, kasti, tyrinėti, plaukti, ėsti jiems tinkamą maistą, mėgautis saule, sniegu ar lietumi, kada tik to nori. Rezervate dirba kompetentingi specialistai, kurie turi jau daugiau nei 20 metų darbo patirtį su stambiais plėšrūnais.“ – pasakoja Viktorija. „Daugeliui žmonių kyla nuogąstavimai, kas bus jei Lunos nepriims jau esama rezervato vilkų gauja? Pakomentuoti, kaip nauji vilkų hibridai yra apgyvendinami rezervate sutiko „Alternatyvaus meškų ir vilkų parko Švarcvalde“ vadovas Bernd Nonnermacher. Jis papasakojo, kad rezervate buvo neseniai pastatyti aptvarai skirti vilkų hibridams, kadangi Vokietijoje tai – nauja problema. Rezervatas beveik kas savaitę gauna užklausas dėl problematiško vilkų hibridų elgesio, kuriuos laiko žmonės (nors tai nėra legalu). Bernd taip pat paaiškino, kad Lunos nebus bandoma integruoti į jau susidariusią grynakraujų vilkų gaują. Rezervatas turi ir daugiau prašymų nuolatiniam gyvenimui priimti vilkų ir šunų mišrūnus, todėl jie ieškos Lunai tinkamo partnerio ir juos supažindins. Jau kelis kartus rezervate tai pavyko padaryti sėkmingai.“

Viktorija priduria: „Nematome kaip tokio lygio sąlygos šiuo metu Lunai gali būti sukurtos Lietuvoje. Neabejojame, kad Lunai būtų geriausia gyventi kaip vilkui, o ne kaip naminiam šuniui narve. Kol mūsų šalyje dar nėra plėšrūnų rezervato tikimės, kad Luna kuo greičiau saugiai pasieks Vokietijos miško prieglobstį.“