Moterų lyderystė padeda įveikti globalius iššūkius
Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jordanijoje dalyvauja aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje „Moterys politikoje: spartesnė pažanga“. Jordanijos Karaliaus Abdullah II globojamoje konferencijoje aptariama, kaip paskatinti moterų dalyvavimą politikoje ir atstovavimą jų interesams priimant svarbius politinius bei ekonominius sprendimus.
Šalies vadovė skaitydama pagrindinį konferencijos pranešimą pabrėžė, kad nors moterų dalyvavimas politikoje per pastaruosius 20 metų išaugo, pažangą reikia spartinti. Šiandien tik 3 pasaulio valstybėse moterys sudaro daugumą parlamento narių ir tik 10 moterų yra valstybių vadovės.
„Valstybės yra saugesnės, ekonomikos auga sparčiau, o taika tampa ilgalaikė tuomet, kai moterys aktyviai dalyvauja priimant svarbiausius politinius sprendimus. Istorijoje yra daug pavyzdžių, kai krizės akivaizdoje moterys prisiėmė atsakomybę ir suvaidino lemiamą vaidmenį įveikiant sunkiausius nuosmukius. Šiandien susidurdami su globaliais terorizmo, karinių konfliktų, migracijos, klimato kaitos iššūkiais negalime ignoruoti moterų, kurios sudaro pusę žmonijos, balso“, – sakė Prezidentė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad siekiant paskatinti moterų dalyvavimą politikoje ir kitose visuomeninio gyvenimo srityse pirmiausia būtina užtikrinti moterų saugumą. Smurtas prieš moteris prilygsta globaliai epidemijai – 1 iš 3 moterų visame pasaulyje yra patyrusios smurtą. Prievarta prieš moteris taip pat tapo vienu pagrindinių ISIS, Boko Haram ir kitų teroristinių grupuočių ginklu. Tačiau pasaulyje vis dar yra šalių, kur smurtas prieš moteris nelaikomas nusikaltimu.
Prezidentė paragino moteris parlamentares dėti visas pastangas, kad su smurtu prieš moteris būtų kovojama visomis – teisinėmis, socialinėmis priemonėmis. Lietuva 2011 m. priėmė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, šalyje veikia daugiau nei 60 visuomeninių organizacijų, padedančių smurtą patyrusioms moterims. Kova su smurtu artimoje aplinkoje taip pat yra vienas Prezidentės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prioritetų.
Galimybės siekti išsilavinimo, gauti kokybišką sveikatos apsaugą, lygų užmokestį už tą patį darbą yra būtinos lygiaverčiam vyrų ir moterų dalyvavimui politikoje užtikrinti. Moterų padėties gerinimui taip pat gali pasitarnauti pažangios technologijos. Pasak Prezidentės, nauja modernių komunikacijos priemonių era atveria kelią naujiems politiniams lyderiams, kurie gali betarpiškai ir efektyviai bendrauti su žmonėmis. Ji suteikia ir naujų galimybių lyderėms moterims. Internetas ir socialiniai tinklai padeda moterims visame pasaulyje išreikšti savo nuomonę, kuria naujas ekonomines galimybes ir gali pasitarnauti pradedant sėkmingą politinę karjerą. Jungtinių Tautų duomenimis, prieigą prie interneto turi 40 procentų pasaulio moterų.
Aukšto lygio konferencija moterų lyderystės klausimais pirmą kartą rengiama Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Šis regionas, kaip ir Europa, susiduria su migracijos krizės, karų Sirijoje, Jemene ir Libijoje, terorizmo keliamais iššūkiais. Jų metu pažeidžiamiausi yra moterys ir vaikai, todėl konferencijoje taip pat aptariama, kaip užtikrinti nuo karo bėgančių moterų ir vaikų saugumą.
Ieškodamos saugesnio gyvenimo Europoje, moterys patiki savo likimą nelegaliai žmones gabenantiems nusikaltėliams ir tampa prekybos žmonėmis aukomis. Europoje prieglobsčio laukia daugiau nei 90 tūkstančių vienišų vaikų. Didelė dalis jų nuo tėvų atsiskyrė pavojingos kelionės metu. Todėl, pasak Prezidentės, būtina sutelkti tarptautines pastangas siekiant kuo greitesnio taikaus konliktų sprendimo, padedant pabėgėliams arčiau jų namų, gerinant gyvenimo sąlygas pabėgėlių stovyklose ir taip mažinant poreikį rizikuoti gyvybe mėginant patekti į Europą.
Lietuva aktyviai padeda pabėgėliams iš Sirijos, teikdama finansinę pagalbą JT pabėgėlių agentūrai, UNICEF, Pasaulio maisto programai, remdama regioninius fondus, kurie rūpinasi pabėgėlių gerove.
Jordanijoje surengtoje konferencijoje dalyvauja daugiau nei 400 moterų parlamentarių iš 82 valstybių, taip pat Maltos Prezidentė Marie-Louise Colerio Preca, buvusi Kosovo Prezidentė Atifete Jahjaga, buvusios Slovakijos ir Suomijos premjerės Iveta Radičova ir Mari Kiviniemi, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tarptautinių kompanijų atstovai.
