„Move it 2016”: neįprasta reabilitacijos stovykla, keičianti neįgalių jaunuolių likimus

Giruliuose Klaipėdos maltiečiai jau antrus metus surengė neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos stovyklą „Judėk laisvai“ (angliškai “Move it”). Ji skirta jauniems žmonėms, neseniai patyrusiems stuburo traumą ir priverstiems neretai visam likusiam gyvenimui atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, be galimybių ateityje savarankiškai vaikščioti.

Stovyklos tikslas – maksimaliai padėti traumas patyrusiems jauniems žmonėms, suteikti jiems įgūdžius, leidžiančius gyventi pilnavertį gyvenimą, integruotis į visuomenę. Pabuvę stovykloje neįgalieji prisipažįsta, kad ji labai pakeitė jų gyvenimą, suteikė jėgų naujiems darbams, tikslams ir svajonėms.

Kuo įpatinga ši stovykla, kodėl neįgalieji taip džiaugiasi galėdami praleisti joje su likimo draugais dešimtį dienų?

„Neseniai tapusius neįgaliais stovykloje mokome jiems gyvybiškai svarbių įgūdžių, kurie jiems yra labai svarbūs, visiškai pasikeitus jų gyvenimui po stuburo traumos, – kalba vienas stovyklos kūrėjų, Klaipėdos maltiečių vadovas Bronius Einars. – Mūsų metodika tikrai veiksminga, nes dirbantys stovykloje neįgaliųjų instruktoriai yra tokie pat neįgalieji, kaip ir į ją atvykusieji, turi tokias pat traumas ir ilgą gyvenimo su stuburo pažeidimu patyrimą, todėl būtent jie gali geriausiai padėti ir patarti. Instruktoriai moko stovyklos dalyvius, kaip tvarkytis buityje, kaip valdyti vežimėlį, kaip teisingai sportuoti. Šie įgūdžiai yra ypatingai svarbūs tolesnei šių jaunuolių integracijai į visuomenę, sugebėjimui prisitaikyti prie naujų sąlygų ir gyventi aktyvų gyvenimą.“

„Tai tikrai yra ypatinga stovykla, – kalba stovyklos instruktorius Mindaugas Baltuška. – Nieko panašaus Lietuvoje kitur nėra. Visi stovykloje gyvename kartu – tiek instruktoriai, tiek ir atvykusieji. Vien jau tai pastariesiems duoda didžiulę patirtį. Jie mato, kaip mes valdome vežimėlį, kaip atliekame įvairias būtinas higienos procedūras, kokią mankštą darome. Vien pamatyti tai yra neįkainojama patirtis, kurios daugiau niekas jiems negali suteikti.“

Pasak stovyklos iniciatoriaus ir vadovo Vitalijaus Žurkelio, stovykloje įgyjami įgūdžiai yra labai svarbūs ne tik neįgaliųjų sveikatai, tačiau ir tolesnei jų integracijai į visuomenę, todėl į stovyklos programą įtraukta į pažintinė ekskursiją po miestą, apsilankymas delfinariume, pabuvimas prie jūros, pažintinė ekskursiją į Kukuliškių bateriją ir kt. Visa tai padeda neįgaliesiems nebijoti viešų vietų, išmokti valdyti vežimėlį važiavimui ne visai pritaikytose vietose.

Stovyklos instruktoriais gali dirbti toli gražu ne kiekvienas, jiems yra keliami labai aukšti reikalavimai. Instruktoriai turi ne tik mokėti gerai apmokyti jaunuolius reikalingų ir naudingų įgūdžių, tačiau privalo tapti jiems sektinu pavyzdžiu ir autoritetu.

Kad galėtų tai padaryti, instruktoriumi gali būti žmogus, ne tik kažkada pats patyręs traumą ir atsisėdęs į vežimėlį, tačiau jis po to turi būti pasiekęs tam tikrų pasiekimų gyvenime – dirbti atsakingą darbą, ar būti sukūręs savo verslą. Tik toks žmogus gali būti tinkamu pavyzdžiu tiems neįgaliais tapusiais jaunuoliais, kurie mano, kad gyvenimas po traumos sugriuvo ir ateities nebėra. Instruktoriai savo pavyzdžiu jiems akivaizdžiai parodo, kad gyvenimas atsisėdus į vežimėlį gali būti sėkmingas ir produktyvus, kad galima siekti aukštų tikslų.

Stovykla tikrai keičia neįgaliųjų likimus, suteikia jiems papildomos stiprybės, įgūdžių, pakeičia požiūrį į gyvenimą, draugus, bendruomenę. Jaunuoliai supranta, kad tikrai gali pasiekti daug daugiau, negu galvojo iki tol. Po stovyklos pastebimai pagerėja jų komunikacija, jaunuoliai laisviau jaučiasi būdami bendruomenėje, siekia aukštesnių tikslų.

Du praeitais metai vykusios „Move it 2015” stovyklos dalyviai per metus pasiekė tikrai ženklių pasiekimų. Aistė Krušinskaitė pati tapo instruktore, pradėjo siekti aukštų tikslų tiek gyvenime, tiek versle. Kitas stovyklos instruktorius – Mindaugas Baltuška tapo tikru pavyzdžiu daugeliui neįgaliųjų, apie jį sukurta televizijos laida, nemažai rašyta spaudoje.

Artimiausias Klaipėdos maltiečių tikslas – dar šį rudenį surengti bent jau trumpalaikę dviejų dienų stovyklą, į kurią būtų galima pasikviesti visus dalyvavusius vasaros stovykloje, kad būtų galima įvertinti, kokią pažangą jie padarė po stovyklos, kaip pavyko išnaudoti ten įgytus įgūdžius.

Platesnis Klaipėdos maltiečių tikslas – nuolatinės neįgalaus jaunimo aktyvios reabilitacijos programos įgyvendinimas.

„Reabilitacija, kurią dabar neįgalieji gauna po traumos, yra aiškiai per trumpa. Ji neduoda jaunuoliams pakankamai įgūdžių ir patirties, siekiant pilnavertiškai integruotis į visuomenę, todėl platesnė aktyvios reabilitacijos programa neįgaliesiems yra tiesiog būtina – sako Bronius Einars. – Kai matai, kokį didžiulį potencialą turi šie vėžimėliuose sėdintys jauni žmones, kiek juose energijos, kūrybiškumo, noro save realizuoti – negali jiems nepadėti.“