Mūrinės Ukmergės pilies liekanų ieškoję archeologai rado sovietinių karių palaikus
Lapkričio 15-ąją Ukmergės rajono savivaldybėje vyko galimų Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis rekonstravimo projekto pakeitimų aptarimas, kurį būtina buvo surengti dėl šiose viešosiose erdvėse neseniai atliktų istorinių ikonografinių bei archeologinių tyrimų.
Susitikime dalyvavo Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, jo pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Arvydas Džiugas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Gediminas Narbutas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė ir šio skyriaus vyr. specialistai Violeta Širmenė bei Julius Zareckas, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, bendrovės „Panprojektas“ direktorė Elvyra Klimavičienė ir projektų vadovė Renata Skemundrienė, V. Klimavičiaus įmonės architektė Neringa Sargautytė ir viešosios įstaigos (VšĮ) „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Zenonas Baubonis.
Pirmiausia buvo pristatyti žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatai, kuriuos dvi savaites vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ tyrėjų komanda, vadovaujama archeologo Justino Račo.
„Šių tyrimų tikslai buvo išsiaiškinti, ar Pilies parke stovėjo mūrinė pilis, kuri, remiantis istoriniais šaltiniais, čia buvo XV-XVII a., ar Draugystės skvere pagal gatvę buvo koks nors užstatymas, ar Kęstučio aikštėje yra susiformavęs istorinę raidą atspindintis sluoksnis“, – sakė Z. Baubonis.
Archeologai Draugystės skvere naujų iki šiol nežinomų pastato liekanų neaptikto. Tačiau remiantis ankstesniais – 2015 metais Roko Vengalio atliktais archeologiniais tyrimais, neabejotina, kad pastatas čia XIX-XX amžiuje tikrai stovėjo išilgai gatvės, kaip ir kiti čia šiuo metu esantys pastatai.
Kęstučio aikštės tyrimai suteikė iki šiol nežinomos vertingos informacijos apie joje esančius nesuardytus vertingus archeologinius sluoksnius, turtingus radiniais, kuriuos galima priskirti XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios laikotarpiui. Taip pat tyrimų metu paaiškėjo, jog ne visi šioje vietoje palaidotų II-ojo Pasaulinio karo buvusių sovietų karių palaikai buvo tvarkingai ekshumuoti ir perlaidoti Pašilėje. Tyrėjai maždaug 2 metrų gylyje aptiko išlikusius karstus bei pavienius smulkius kaulus.
Pasak Z. Baubonio, didžiausi archeologiniai darbai buvo atlikti Pilies parke. Čia šiuolaikiniais nedestrukciniais metodais, geofiziniais tyrimais buvo nuskenuota beveik hektaro teritorija – visa viršutinė ir pietvakarinė parko dalis. Iš pradžių, atlikus neardomuosius geofizinius tyrimus, buvo nustatytos žemės judinimo vietos. Čia tyrėjai labiausiai tikėjosi rasti rašytiniuose šaltiniuose aprašytą šioje vietoje stovėjusią raudonų plytų pilį, pakeitusią kryžiuočių suniokotą ant Ukmergės piliakalnio stovėjusią pilį. Deja, atlikus tolimesnius tyrimus, jokių pilies pastatų liekanų nebuvo aptikta.
Tiesa, rasti kai kurie radiniai (pavienės monetos, Žygimanto Augusto pusgrašis, keltas Jono Kazimiero šilingų, apžiestos keramikos šukės, žalvarinis antpirštis, papuošalų fragmentai ir kt.) leidžia teigti, jog šioje vietoje galėjo būti susidaręs panašiam laikotarpiui priskiriamas kultūrinis sluoksnis, tačiau, deja, išlikę tik pavieniai jo fragmentai. Spėjama, jog keičiantis istoriniams laikams bei pertvarkant Pilies parką, vertingas kultūrinis sluoksnis buvo gerokai sunaikintas. Norint patikslinti istorinę informaciją, reikėtų toliau vykdyti išsamesnius archeologinius žvalgomuosius tyrimus.
„Ieškant mūrinės pilies pastangų įdėta tikrai daug, tačiau net užuominų, kad šioje vietoje ji stovėjo, neradome. Tačiau tai nepaneigia teiginio, kad tokia pilis Ukmergėje galėjo stovėti. Tikrai nesinori atsisakyti šios idėjos, bandome ieškoti argumentų, kas gi su jos liekanomis galėjo atsitikti. Gal buvo atlikta socializmo laikų parko rekonstrukcija ir, vykdant rimtus žemės darbus, mechanizuotai buvo performuota kalvos viršūnė? Gal. Tačiau mažai tikėtina.
Vykdant mechanizuotus žemės darbus, paprastai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, bet jame buvę atsitiktiniai archeologiniai to laikotarpio radiniai nėra taip kruopščiai išrenkami. Deja, mes neradome nei vieno tokio XV-XVII a. radinio Pilies parko kalvos viršūnėje.
Neabejotinai, kažkur ta mistinė pilis yra, bet kur – nežinia. Galbūt, kas nors čia sumaišyta. Pavyzdžiui, archeologai gal šimtmetį ieškojo Astikų pilies. Paaiškėjo, kad ji stovėjo visai ne Sudervėje, kur ilgą laiką buvo ieškota, o Pilaitės mikrorajone Vilniuje – už keliasdešimties kilometrų nuo tos vietos, kur istoriniai šaltiniai traktavo.
Tad ir šiuo atveju išlieka paslaptis dėl Ukmergėje stovėjusios pilies“, – kalbėjo Z. Baubonis.
Pasitarimo metu, po kilusių diskusijų, nuspręsta, kad, atsižvelgiant į pagarsintus žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatus, Panevėžio bendrovės „Panprojektas“ atstovams teks pakoreguoti savo parengtą Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis rekonstravimo projektą.
