Muziejaus dieną – pokalbis apie Ignalinos muziejų
Ignalinos krašto muziejus lankytojams duris atvėrė 2012 m. spalio 6 dieną. Tuomet jame nebuvo nė vienos svarbesnės ekspozicijos, tad jo erdves užpildė skolinti eksponatai. Pradžia buvo sudėtinga, bet po truputėlį augta, tobulėta, ieškota ir šiandien jau yra kuo pasidžiaugti. Visi, kas nori keliauti po Ignalinos apylinkes ir pažinti krašto istoriją, kultūros paveldą, papročius ir tradicijas, pirmiausia turėtų aplankyti muziejų ir pasižvalgyti po jo ekspozicijas. Na, o muziejininkės maloniai priims, parodys, papasakos ir atsakys į klausimus. Muziejuje organizuojami įvairūs renginiai, profesionaliojo meno ir liaudies kūrėjų darbų parodos, edukaciniai užsiėmimai. Šiemet Ignalinos krašto muziejus švenčia 10-ties metų sukaktį, todėl išties gera proga Tarptautinę muziejų dieną pasikalbėti su direktore Renata Veličkiene.
10 metų muziejui – tai daug ar mažai?
Svarbu, kuo matuosime. Jei žmonijos nueitu keliu, tai 10 metų labai mažai. Jei matuosime muziejininkų nuveiktais darbais – tai susidarys gražus margaspalvis ilgas kelias. Praėjusį laikotarpį galima įvardinti dviem žodžiais: sunku ir įdomu. Sunku, nes teko kurti muziejų nuo ,,pamatų“. Įdomu, nes pati situacija kėlė daug iššūkių, teko sužinoti daugybę naujų dalykų, tapti muziejaus dalimi ir prisiimti atsakomybę už sprendimus.
Ar Ignalinos muziejus turi kokį nors savo išskirtinumą?
Kiekvienas muziejus Lietuvoje yra kitoks. Nėra panašių, jie skiriasi savo istorija, pastato architektūra, turimais eksponatais. Ignalinos krašto muziejus irgi yra išskirtinis. Tai erdvios, šviesios ir modernios patalpos, viena jų – Vestuvių salė, kur anksčiau vyko ir dabar kartais rengiamos vestuvių ceremonijos. Jos sienas puošia senųjų ir šių laikų vestuvių nuotraukos. Be pagrindinės misijos – kaupti, tyrinėti, saugoti ir patraukliai pristatyti visuomenei krašto paveldą – šiuolaikinis muziejus dar turi stengtis sudominti žmones įdomiomis veiklomis ir būti jiems prieinamas. Jeigu planuojame naują ekspoziciją, tai ji būna ne tik prasminga savo istorija. Ekspoziciją stengiamės padaryti „aktyvią“, pristatyti istoriją per edukacinius sprendimus, kurie būtų įdomūs ir suaugusiam, ir vaikui. Visada malonu, kai muziejų aplanko šeimos ir visi randa sau veiklos.
Kokiais darbais, projektais ypač džiaugiatės? Kaip pastaraisiais metais keitėtės?
Muziejus aktyvus dalyvaudamas įvairiuose projektuose ir tikrai turim kuo pasidžiaugti. Buvo įgyvendintas Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir el. paslaugų projektas „Virtualus muziejus“. Šį projektą kartu su partneriais ir paslaugų teikėjais bei muziejais įgyvendino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Labai džiaugiamės, kad ir mūsų muziejus turėjo galimybe dalyvauti šiame projekte. Nors ir buvo labai sunkus ir ilgas projekto įgyvendinimas, bet rezultatas atsipirko. Dabar muziejaus lankytojai gali susipažinti virtualiai ne tik su Ignalinos krašto muziejumi, bet ir jo filialu, prof. Adomo Hrebnickio memorialiniu muziejumi. Per pastaruosius metus sukurtos labai reikalingos ir įdomios naujos ekspozicijos: „Kelionė geležinkelio istorijos bėgiais“, „Istorinė IGNALINA“. Šiemet sukanka 260 metų, kai gimė Jonas Rustemas – žymiausias XIX a. pirmos pusės Vilniaus dailininkas. Ta proga parengta nauja ekspozicija „Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas (1762–1835)“. Ši ekspozicija sulaukė labai didelio susidomėjo ir yra gausiai lankoma. Vaikai ir jaunimas mėgsta inovatyvų žaidimą liečiamame ekrane „Ežerų krašto žinovas“. Vyksta edukaciniai užsiėmimai, tarp kurių labai populiarūs „Lietuvių liaudies dailės ornamentai ir simbolika“, „Apyrankių gamyba“ bei kalendorinių švenčių edukacijos. Kas mėnesį vyksta naujų parodų pristatymai, susitikimai su menininkais. Aktyviai puoselėjama etninė kultūra. Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Ir dar daug kitos įvairios veiklos, kuri yra nematoma darbo dalis, dažnai daroma tarp lankytojų apsilankymo ir renginių ruošimo (eksponatų apskaita, archyvinės medžiagos rinkimas, sisteminimas, eksponatų vertinimas).
Kokių eksponatų muziejui yra dovanoję ignaliniečiai?
Džiugu, kad per dešimtmetį, ne tik mes muziejininkai, bet ir daugelis Ignalinos rajono žmonių kūrė muziejų. Jų padovanoti daiktai dabar sudaro etnografinę, vestuvinę ar kitas ekspozicijas. Švenčiant 10 metų jubiliejų, spalio mėnesį Ignalinos krašto muziejuje bus pristatyta paroda „10 metų – 10 eksponatų“. Šioje parodoje bus pristatoma 10 muziejinių vertybių, arba kitaip – eksponatų, tiek, kiek metų skaičiuoja pats muziejus. Muziejuje eksponatų turime tikrai daug, o parodoje pamatysite tik tuos, kurie, galbūt, atrodė muziejininkams įdomiausi ar brangiausi. Todėl atsakant į šį klausimą, palikime truputi intrigos. Minėdami jubiliejinius metus, mes esame paskelbę ir akciją „Geriausia gimtadienio dovana muziejui – eksponatas“. Siekdami, kad muziejus atitiktų visų mūsų lūkesčius ir poreikius, kreipiamės į tuos, kas neabejingi Ignalinos kraštui, jo istorijai. Ir labai džiugu, kad žmonės mus išgirdo ir užeina į muziejų su dar močiučių kurtais rankdarbiais, buityje naudotais daiktais, įrankiais, fotografijomis, dokumentais ir kitais daiktais, turinčiais istorinę, kultūrinę vertę.
Kokia ateitis laukia Ignalinos krašto muziejaus filialo – Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus Rojaus kaime?
Memorialiniai muziejai – atgaiva protui ir sielai. Mūsų šalyje yra kone aštuonios dešimtys memorialinių muziejų, įamžinančių iškilių mūsų tautos žmonių palikimą. Pusė iš jų skirta rašytojams ir poetams. O štai mūsų Rojaus kaime esantis ir apie buvusį vaismedžių rojų pasakojantis muziejus skirtas pomologijai. Jis mums svarbus ir stengiamės apie jį kalbėti labai plačiai. Šiam muziejui yra ir atskiras puslapis Facebook, kur dažnai keliama įvairi informacija ir nuotraukos. Šiais metais džiaugiamės, kad Rojuje pradėjo darbą nauja muziejininkė. Tikimės, kad naujas žmogus vykdys pristatomos tematikos ir jos potemių tyrinėjimą, įgyvendins įdomias muziejaus įveiklinimo idėjas. To labai trūksta. Muziejininkas bus taip pat atsakingas už ryšių su švietimo, kultūros, verslo, vietos bendruomenės ir kitų organizacijų nariais mezgimą bei palaikymą, edukacinių programų kūrimą bei vedimą. Nors šis muziejus gan populiarus, bet tikime, kad gali tapti ir dar populiaresnis. Šiais metais sukanka 100 metų, kaip įteisintas ROJAUS pavadinimas, tikimės sukviesti bendruomenę, svečius į gražų šiai progai skirtą renginį.
Ką galite pasakyti apie muziejaus kolektyvą?
Muziejaus kolektyvas, nors ir mažas, bet labai vieningas ir stiprus. Darbuotojams tenka didžiulė atsakomybė ir didelis darbo krūvis. Nėra griežto darbų skirstymo, visus juos atliekame kartu ir vadovaujamės sena gera taisykle: „Visi už vieną ir vienas už visus“. Esu darbuotojoms labai dėkinga už jų kantrybę ir atsidavimą darbui.
Su kokiais muziejais bendraujate, bendradarbiaujate?
Esame Lietuvos muziejų asociacijos narys, kurią vienija per 100 Lietuvos muziejų. Asociacijoje susibūrę entuziastingi muziejininkystės profesionalai, kurie be paliovos ieško naujų galimybių puoselėti vertybes, kuriomis tiki. Tai mokymasis visą gyvenimą, kūrybiškumas ir socialinių ryšių stiprinimas. Iki šiol sėkmingiausi įgyvendinti Asociacijos projektai ugdė ir gilino muziejininkų gebėjimus bei kūrė tvarų ryšį tarp muziejaus ir šeimos, muziejaus ir mokyklos, akademinės bendruomenės bei svarbiausio žmogaus – muziejaus lankytojo.
Labai draugiškai bendraujame ir su arčiausiai Ignalinos esančiais muziejais. Šiemet Tarptautinę muziejų dieną minėsime Švenčionyse kartu su Nalšios muziejumi. Iš Molėtų krašto muziejaus buvome paskolinę įdomią istorinę parodą, o mūsų sukurtos kilnojamosios parodos keliaus į Kupiškį ir Zarasus. Tokio bendravimo patirtis yra tikras džiaugsmas, juk galime tobulėti, mokytis iš kitų ir dalintis savo patirtimi.
