Muziejaus jubiliejui skirto žygio maršrutą sujungė Daugyvenės upė
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) organizavo pėsčiųjų žygį ir ekskursiją „Daugyvenės muziejaus istorijos“, skirtą muziejaus 30-mečiui. Muziejaus istoriją žygeiviams pasakojo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė dr. Laura Prascevičiūtė, „užaugusi” šiame muziejuje, nuo mažens dalyvavusi etnografinėse ekspedicijose ir mačiusi, kaip kuriami visi muziejaus skyriai.
Keliauti vaizdingu maršrutu ir išgirsti muziejaus istorijas panoro keliautojai ne tik iš Šiaulių regiono, bet ir Vilniaus, Kauno.
Žygio dalyviai keliavo palei Daugyvenės upę, kurios vardu pavadintas muziejus. Būtent Daugyvenės slėnio kraštovaizdis tapo pagrindu kompleksiniam muziejui kurti. Muziejaus įkūrimo idėją sumanė ir įgyvendino ilgametis jo direktorius Egidijus Prascevičius.
Daugyvenės upė simboliškai apjungia muziejaus skyrius: Kleboniškių kaimo buities, Burbiškio dvaro istorijos, Raginėnų archeologijos ir Šeduvos kraštotyros.
Žygis prasidėjo unikaliame gatviniame Kleboniškių kaime, išsidėsčiusiame vaizdingame Daugyvenės upės slėnyje. Kleboniškių kaimas pradėtas kurti XVI a. viduryje po 1554–1555 m. Šeduvos krašte vykusios Valakų reformos. Dabar kaimas pripažintas vietove, geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus.
Išvaikščioję gatvinį Kleboniškių kaimą, aplankę kaimo kapinaites, Kleboniškių piliakalnį ir pilkapyną, žygeiviai patraukė į Raginėnus, kur gilino žinias apie senąsias archeologines kultūras.
Raginėnų piliakalnis yra vienas įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Jis įrengtas aukštoje kalvoje, kairiajame Daugyvenės krante. Legendomis apipintą piliakalnį vietos gyventojai vadina Raganų kalnu.
Raginėnų archeologinis kompleksas atspindi laikotarpį nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki XIV amžiaus, jį sudaro 12 archeologijos, mitologijos objektų. Žygeiviai aplankė ir Raginėnų senąsias kapinaites, Raginėnų pilkapyną.
Tolimesnis kelias vedė Daukonių link, kur kelionės dalyviai stabtelėjo prie mitologinio Daukonių akmens.
Nuo Daukonių jau nebetoli ir Burbiškis. Čia lankytojai vaikščiodami paslaptingomis dvaro alėjomis, lankydami ekspozicijas sužinojo išskirtinę Burbiškio dvaro istoriją.
Šiandien sunku patikėti, kad Baženskių šeimai priklausiusio dvaro teritorijoje sovietmečiu veikė veislinių kiaulių ferma. Atkurtas peizažinis parkas su alėjomis, takų, tvenkinių sistema, salomis, tilteliais, skulptūromis – parke yra net 5 kilometrai takų, 23 tiltai ir tilteliai. Restauruotuose dvaro pastatuose įrengtos dvaro kultūrą atspindinčios ekspozicijos, veikia parodos, rengiami koncertai, vyksta edukacijos.
Burbiškio dvaro istorijos skyriuje muziejininkai stengiasi atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro atmosferą. Dvaro pastatai ir parkas – unikalios kultūros vertybės statusą turintis paveldo objektas. Viskas dvare restauruota arba atkurta griežtai pagal istorinius šaltinius.
Gegužę dvaras pritraukia daugybę lankytojų, besigrožinčių tulpėmis. Dvaro gėlynai žavi ir rugpjūtį: geltonas galvas į saulę kelia saulėgrąžos, serenčiai, žydi daugiametės gėlės.
Žygį keliautojai baigė ten, kur pradėjo – Kleboniškių kaime. Čia išbandė senuosius žaislus ir žaidimus: vaikščiojo su kojūkais, dėliojo galvosūkius, „žvejojo”, suposi ant arkliukų, žaidė kėgliais.
Klausydamiesi įdomių istorijų, lankydami objektus, žygeiviai nukeliavo apie 10 kilometrų.
Jubiliejinis žygis – projekto „Daugyvenės kraštas: istorija, paveldas, atmintis” renginys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Radviliškio rajono savivaldybė.
