Mylime gamtą, bet puodelis rankoje verčia tuo suabejoti

Vis labiau šildanti saulė vilioja į gatves, parkus, skverus. Bundančios gamtos vaizdai nuteikia maloniai. Pasėdėti saulės atokaitoje su puodeliu kavos, arbatos ar tiesiog neskubant pavaikštinėtu su bičiuliu – smagu. Mylime gamtą! Bet ar tikrai? Pasak VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistės Eglės Razbadauskaitės, jeigu mūsų rankoje – vienkartinis puodelis, tai išduoda, kad toji meilė gamtai nėra labai didelė.

Popieriniai puodeliai – praktiškai neperdirbami

„Kiekvienas vienkartinis puodelis – tai žala gamtai. Ir nors daugelis vis dar mano, kad popieriniai puodeliai yra ekologiškas sprendimas, deja, tai – klaidingas įsitikinimas. Atsižvelgiant į ataskaitas, pasaulyje šiuo metu perdirbama tik apie 1 proc. tokių popierinių puodelių. Bėda ta, kad didžioji jų dalis yra padengta plonu plastiko sluoksniu, ir tai labai apsunkina jų perdirbimą. Kitų šaltinių tvirtinimu, perdirbama tik 1 iš 400 tokių puodelių. Skaičiuojama, kad į sąvartyną papuolantys tokie puodeliai suyra maždaug per 30 metų. Tai verčia rimtai susimąstyti, perkant gėrimą vienkartiniame puodelyje“, – sako E. Razbadauskaitė.

Pasak PTO atstovės, popieriniams puodeliams pagaminti kasmet iškertama daugiau nei 20 milijonų medžių. Kuo mažiau medžių, tuo iš mūsų atmosferos sugeriama mažiau anglies dioksido, o tai yra didžiulė žala mūsų ekosistemai.

„Suprantu, kad per daugelį rūpesčių nepagalvojame, kad kartu su savimi galėtume nešiotis daugkartinį puodelį ir gertuvę, o galbūt tiesiog pamirštame juos pasiimti. Tačiau mylėti gamtą nereiškia vien tiktai džiaugtis jos grožiu. Kad ir ką mylėtum, prireikia kokiu nors būdu pasirūpinti“, – tvirtina E. Razbadauskaitė.

Ar norime mokėti už vis labiau brangstančius puodelius?

PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad, kylant energetinių išteklių ir žaliavų kainoms, šis procesas atsiliepia ir vienkartinių gaminių kainoms. Kitaip sakant, brangiau teks mokėti ne tik už kavą, bet ir už vienkartinį puodelį, į kurį ta kava bus supilama.

„Europos kavinių savininkai jau vasario mėnesį buvo susirūpinę, kad vienkartinių popierinių puodelių kaina išaugo daugiau kaip tris kartus. Tai lėmė ne tik išaugusios jų gamybos sąnaudos, bet ir logistikos išlaidos, nes didžioji dalis tokių gaminių atkeliauja iš Kinijos. Be to, pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie logistikos trikdžius, kurie sukelia vienkartinių puodelių stygių. Tai – dar viena priežastis tiek vartotojams, tiek ir kavinėms keisti vartojimo kultūrą, pamažu atsisakant vienkartinių gaminių“, – pastebi PTO atstovė E. Razbadauskaitė.

Pūvant išsiskiria aplinką teršiantis metanas

PTO viešinimo ir marketingo specialistė taip pat primena, kad vienkartiniai popieriniai puodeliai yra priskiriami prie pakuočių, tad panaudojus juos reikėtų išmesti į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Jei toks puodelis atsidurs bendrųjų atliekų konteineryje, tai didelė tikimybė, kad vėliau pateks į sąvartyną, o jam pūvant į atmosferą išsiskirs metanas, kuris, kaip ir anglies dvideginis, irgi yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

„Jei tokį puodelį išmesime į pakuotėms skirtą konteinerį, tai jis bus panaudotas energijai gauti saugiu būdu sudeginant specialiuose įrenginiuose. Tai visai kas kita, jei nutartume sudeginti jį namų krosnyje. Degindami namie kartu su popieriumi sudeginsime ir tą plastiko sluoksnį, į aplinką paskleisime gamtai ir sveikatai neigiamą poveikį turinčius teršalus“, – sako PTO atstovė.

Kodėl turėtume atsisakyti vienkartinio popierinio puodelio?

• Popierinio puodelio paviršius padengtas plastiku, todėl tai – praktiškai neperdirbamas gaminys.
• Įprastam puodeliui pagaminti reikia 0,58 litro vandens, o jo anglies pėdsakas atitinka iki 60,9 gramo į atmosferą išmetamo anglies dioksido.
• Popieriniams puodeliams pagaminti pasaulyje per metus prireikia 20 mln. medžių.
• Tvarkant popierinių puodelių atliekas jie dažniausiai sudeginami energijai išgauti. Tai irgi padidina anglies pėdsaką.
• Jei panaudoti popieriniai puodeliai nėra tinkamai sutvarkomi, jų sudėtyje esantis plastikas pavirsta itin didelį neigiamą poveikį aplinkai turinčiu mikroplastiku. Jungtinėje Karalystėje atliktais duomenimis, mikroplastiko randama net trečdalyje šios šalies vandenyse sugaunamų žuvų.