N. Maliukevičius: teroro aktą Maskvoje Kremlius gali išnaudoti prieš Ukrainą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos srities koncertų salėje „Crocus City Hall“ išnaudos nukreipiant visuomenes pyktį prieš Ukrainą. Pasak jo, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui šiuo atveju reikia ieškoti „atpirkimo ožių“.
„Net neabejoju, kad visa tai bus išnaudota nukreipiant pyktį į išorę, pagrinde prieš Ukrainą. Kitu atveju Rusijos visuomenės pyktis turėtų objektyviai koncentruotis į Kremlių ir Putiną, kuris nesugebėjo užtikrinti saugumo net ir tuo atveju, kai apie tai jau prieš kelias savaites buvo įspėjusios Vakarų žvalgybos institucijos“, – šeštadienį LRT televizijai teigė N. Maliukevičius.
„Putinui politiškai reikia ieškoti atpirkimo ožių ir šiuo atveju tai gali būti propagandos prasme panaudota stiprinant persekiojimus, represijas Rusijos viduje prieš Putino oponentus ir nukreipiant pyktį prieš Ukrainą ar Vakarus“, – kalbėjo jis.
N. Maliukevičiaus teigimu, Vakarų žvalgybos prieš porą savaičių perspėjusios dėl potencialaus teroristinio išpuolio sureagavo tinkamai, o V. Putinas perspėjimus ignoravo ir šiuo metu jam yra nemažas iššūkis, kokius atsakymus pateikti visuomenei.
„Panašu, kad Vakarų žvalgybos institucijos sureagavo tinkamai, turėjo galimybes, techninius žvalgybos duomenis apie potencialiai planuojamus tokius išpuolius. Putinas, kaip mes girdėjome, ignoravo šiuos įspėjimus ir dabar yra nemažas iššūkis, reikia Kremliui rasti atsakymus Rusijos visuomenei, kuomet Vakarų žvalgyboms įspėjus savo piliečius apie šias grėsmes nebuvo imtasi priemonių“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
„Putinas galvojo, kad grėsmė yra nesvarbi, išnaudos visa tai savo rinkiminei kampanijai“, – tikino jis.
V. Putino delsimas kreiptis į visuomenę tokiais atvejais, anot politologo, yra dėsningas reiškinys.
„Putino delsimas po tokių krizinių situacijų ar katastrofų kreiptis į Rusijos visuomenę yra labiau dėsningumas negu kažkoks netikėtumas. Ir Kursko katastrofos metu, ir kitų krizių metu, Putinas delsia su viešais pasisakymais. (…) Nieko keisto, kad jis yra savotiškas sustingęs, paralyžiuotas viešo šnekėjimo prasme, tai dažna jo strategija“, – aiškino N. Maliukevičius.
Galiausias kalbėdamas apie teroristinę grupuotę ISIS-K, prisiėmusią atsakomybę už išpuolį Rusijos sostinėje, VU TSPMI dėstytojas kalbėjo, kad ji yra viena aktyviausių, kovojančių Afganistane su talibais bei tokiu išpuoliu siekia didesnio matomumo.
„Šiuo metu iš šios teroristinės organizacijos aplinkos, organizacija yra viena aktyviausių, ISIS-K aktyviai kovoja su Talibanu Afganistane, vykdo išpuolius regione ir panašu, kad pasirinko ryškų taikinį. Tai laikotarpis po rinkimų farso Rusijoje, jie galvojo, kad tai suteiks dar didesnį matomumą savo išpuoliui“, – kalbėjo politologas.
„Jie taip pat įvertino, kad Putinas metęs visus savo pajėgumus į Ukrainos frontą, tiek FSB, tiek „Rosgvardijos“, ir jie panašu tikrai užčiuopė silpną vietą tokiam teroro išpuoliui“, – tikino jis.
Kovo 22-osios vakarą per teroro aktą Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“, naujausiais duomenimis žuvo mažiausiai 93 žmonės., o sužeista arti kelių šimtų.
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) prisiėmė atsakomybę už penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytą mirtiną ginkluotą ataką.
