N. Puteikis siūlo nustatyti, kad pajamų dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, būtų neliečiama

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pataisą, kurią priėmus būtų uždrausta vykdyti išieškojimą iš periodinių pajamų ir išmokų dalies, kuri būtina skolininko minimaliam išgyvenimui. N. Puteikis siūlo nustatyti, kad neliečiama būtų lėšų dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Šiuo metu išieškoti leidžiama iš bet kokio dydžio pajamų, pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą.

Priėmus šį projektą, turėtų būti periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose – t. y., turėtų būti nustatyta, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Žemiau skelbiame aiškinamąjį raštą.

*******

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 739 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui.

Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“.

Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota.

Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą.

Noriu pabrėžti, kad minimaliam išgyvenimui akivaizdžiai nepakankamos sumos paliekamos ir tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio neviršijančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies. Jei MMA dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo gyvena vienas, iš jo pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą reglamentavimą išskaičiavus 20 proc., pragyvenimui lieka 268 Eur, o išskaičiavus 50 proc. – vos 167 Eur.

Lietuvos statistikos departamentas, periodiškai atlikdamas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, nustato ir skelbia duomenis, kokia mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti. Pastarojo tyrimo duomenimis, 2015 m. ši mažiausia suma 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienam asmeniui per mėnesį buvo 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur (Vilniuje – 396, Kaune – 330, Klaipėdoje – 356, Šiauliuose – 319, Panevėžyje – 264; apskrityse: Alytaus – 316, Kauno – 318, Klaipėdos – 339, Marijampolės – 237, Panevėžio – 293, Šiaulių – 291, Tauragės – 279, Telšių – 294, Utenos – 265, Vilniaus – 374 Eur). Palyginus šias sumas su aukščiau nurodytomis sumomis, kurios lieka vykdant išieškojimą iš MMA dydžio pajamų, akivaizdu, kad skolininkams paliekamos sumos neužtikrina minimalaus išgyvenimo net ir tada, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio pajamų, jau nekalbant apie atvejus, kai pajamos mažesnės.

Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kuriems vykdant išieškojimą paliekamos minimaliam išgyvenimui nepakankamos sumos.

Akivaizdu, kad šią padėtį būtina skubiai keisti, įstatyme įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą ne tik į asmens išgyvenimui būtiną turto, bet ir pajamų bei išmokų dalį. Jai turėtų būti nustatyta tokia pat absoliuti neliečiamybė, apie kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė pateikdamas išaiškinimą dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtintų apribojimų vykdant išieškojimą iš turto: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).

Vis dėlto sprendžiant klausimą, kaip turėtų būti nustatyta minimali periodiškai gaunamų lėšų dalis, kuriai taikoma absoliuti neliečiamybė, pastebėtina, kad aukščiau nurodytas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas rodiklis „mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti“ yra gaunamas apklausiant gyventojus (kaip mane informavo Lietuvos statistikos departamentas, klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, atsižvelgiant į esamą namų ūkio sudėtį ir įprastines būtinąsias išlaidas, kokios mažiausios pinigų sumos (eurais) per mėnesį pakaktų, kad Jūsų namų ūkis galėtų sudurti galą su galu?“, o prieš šį klausimą pateikiamas klausimas, kaip verčiasi namų ūkis, su atsakymų variantais: labai sunkiai, sunkiai ir t. t.)

Todėl manyčiau, kad įstatyme nustatant minimalią pajamų ir išmokų dalį, iš kurios negali būti išieškota, reiktų remtis ne nurodytu Lietuvos statistikos departamento rodikliu, kuris gaunamas gyventojų apklausos būdu, bet kitais rodikliais, kurie objektyviau apibrėžtų asmens minimalių poreikių patenkinimui būtiną pinigų sumą.

Mano įsitikinimu, toks rodiklis galėtų būti absoliutaus skurdo riba, parodanti, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Šiuo metu Lietuvoje absoliutaus skurdo riba nėra nustatoma, nors 2015 metais Lietuvos Carito užsakymu atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ konstatuota, jog ją būtų tikslinga skaičiuoti, nes šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius (žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf).

Pažymėtina, kad nustatyti absoliutaus skurdo ribą raginau dar praėjusios vyriausybės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri 2016-04-05 raštu „Dėl absoliučios skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįsto valstybės remiamų pajamų dydžio nustatymo“ mane informavo, kad ši ministerija „ketina iki šių metų spalio 1 d. parengti ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką“. Todėl manyčiau, kad Seimui pareiškus politinę valią įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad asmens išgyvenimui būtina pajamų ir išmokų dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, vykdant išieškojimą yra neliečiama, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų pakankamai laiko iki 2018 m. pradžios atlikti būtinus darbus, kad absoliutaus skurdo riba būtų apskaičiuota ir šią nuostatą būtų galima taikyti jau kitais metais.  

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, kurie dėl skolų išieškojimo neturi net minimaliam išgyvenimui būtinų lėšų, pagalbos prašymus, konsultuojantis su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima

Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;

7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;

8) išeitinės išmokos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2518, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20310

Nr. XIII-140, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29844

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma papildyti 739 straipsnį nauja 9 dalimi, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustatytos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.

Įtvirtinus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių minimaliam patenkinimui būtinos pajamų, išmokų ir davinių dalies apsaugą, bus užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę ir asmens orumą.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius absoliutų skurdą kenčiančių piliečių interesus.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Kitų teisės aktų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises.

11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymo įgyvendinimui reikės užtikrinti, kad būtų periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrimą „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, 2015 m. atliktą Lietuvos Carito užsakymu.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Išieškojimas iš pajamų ir išmokų, skurdas.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys Naglis Puteikis