Nacionalinėje bibliotekoje apdovanoti esė konkurso „Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje: 20 metų kartu“ nugalėtojai
Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko esė konkurso „Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje: 20 metų kartu“ nugalėtojų ir dalyvių pagerbimo ir apdovanojimo renginys.
Minint Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metį, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras pakvietė vyresniųjų klasių moksleivius ir vyresniuosius suaugusiuosius dalyvauti esė konkurse – apmąstyti, kas moksleiviams ir senjorams yra Europa, ką reiškia būti europiečiu, ar ir kaip pasikeitė jų gyvenimas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, koks šiandien yra Lietuvos ir Europos Sąjungos santykis ir koks jis bus ateityje.
Sulaukta virš 30 esė. Jų buvo įvairių – istorinių, pripildytų faktais ir skaičiais, cituojančių didžius filosofus, atskleidžiančių jautrų asmeninį požiūrį. Jaunuoliai ir vyresnieji savo darbuose pasidalino savo požiūriu į Europos Sąjungą, Lietuvos narystę joje, jos privalumus, kritiškai svarstė, ką jiems reiškia būti Europos Sąjungos gyventojais, pasidalino įžvalgomis iš įvairių neįprastų, originalių požiūrio taškų.
„Nominuotos esė originaliai atskleidžia bendruomenės ir europietiškos tapatybės galią, yra parašytos argumentuotai, gyvai ir jautriai. Jų autoriai – sumanūs, apsiskaitę, reflektuojantys pasakotojai. Esė, kurių autorius šiandien apdovanojame, nėra tik žodžiai ant popieriaus. Tai liudijimai apie žmonių gyvenimus, Lietuvai grįžus į Europos šalių šeimą“, – sveikindama konkurso dalyvius sakė Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Autoritetinga konkurso vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko, išrinko nugalėtojus.
Vyresniųjų suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojomis tapo trys kaunietės: Osvalda Ivanauskienė (III vieta), Vilija Snieškienė (II vieta) ir Laima Sajienė (I vieta).
Esė konkurse dalyvavo ne tik vyresnieji suaugusieji, buvę Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą liudytojais, bet ir jaunesniosios kartos atstovai, kuriems 2004 m. gegužės 1 d. girdėta tik istorijos vadovėliuose, tėvų ir senelių pasakojimuose. 8–12 klasių moksleivių kategorijoje sulaukta puikių darbų, iš jų išrinkti tik tris geriausius buvo sudėtinga, todėl komisijos sprendimu įsteigtos dar trys specialiosios nominacijos.
Pirmoji nominacija skirta „už žvilgsnį iš Ukrainos“. Ji atiteko Viktoriiai Nazarchiuk, 9 klasės mokinei iš Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdoje. Viktorijai pasiruošti ir esė išversti padėjo Julija Burlaka ir Živilė Tunaitienė.
Dar viena specialioji komisijos nominacija „už bendrystės idėją ir LITGRID fenomeno akcentą“ keliauja Rusnei Satkauskaitei, dvyliktokei iš Riešės gimnazijos.
Konkurso organizatorių, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro komandos, įsteigta specialioji nominacija skirta Medai Armanavičiūtei, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, 11 klasės mokinei. Jos esė „Ar aš esu tikra europietė? Taip!“ pelnė istoriškiausios esė titulą. Konkursui Medą parengė istorijos mokytoja Asta Šulcienė.
Komisijos sprendimu moksleivių amžiaus grupėje, už esė konkurse užimtą III vietą buvo apdovanota esė „Europos Sąjunga – galimybių erdvė mano šaliai ir man“ autorė Urtė Pumputytė, Vilniaus Pilaitės gimnazijos devintokė. Urtę konsultavo jos istorijos mokytojas Giedrius Mackevičius ir lietuvių kalbos mokytoja Aušra Abromaitienė.
II vietos laureatu tapo Ąžuolas Karpiejus, Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos aštuntokas. Ąžuolui padėjo ruoštis mokytojos Laimutė Leonienė ir Sigita Juškevičienė.
Komisijos vertinimu I-ąją vietą moksleivių kategorijoje pelnė esė intriguojančiu pavadinimu „Apie juodkrantiškį Karolį, kuris skulptūras iškeitė į meškerę“. Šios originalios esė autorė – Aistė Keršytė, Neringos gimnazijos aštuntokė. Jos mokytoja – Rima Petraitienė.
Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti organizatorių ir rėmėjų įsteigtais prizais. Renginio šventinę nuotaiką kūrė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos auklėtinių pasirodymai.
