Nacionalinės premijos laureatų kūrybos skaitymai
Antroji Nacionalinės bibliotekų savaitės diena Viešojoje bibliotekoje buvo skirta eiliuotam žodžiui.
Poezija – ypatinga meno rūšis, skirta ne kiekvienam, tačiau bibliotekos salė, pilna tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių bei senjorų, įrodė, kad šiuolaikiniame skubančiame technologijų pasaulyje eiliuotas žodis nepraranda vertės.
Vakarą pradėjo netikėtai savo apsilankymu mus pagerbusi poeto K. Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, pajuokavusi, jog apšildys publiką. Viešnia savo jautrioje, prisiminimais nuspalvintoje kalboje pasakojo apie šviesaus atminimo tėtį: kaip daug jis dirbo – rašė eiles, redagavo, rengė literatūrinius vakarus. „Kai aš klausdavau, ar nereikėtų pailsėti, tėtis atsakydavo, kad privalo dirbti ir už Lietuvoje žuvusius savo draugus – V. Mačernį, M. Indriliūną, B. Krivicką”, – kalbėjo ji.
„Tėvai nuo mažų dienų mums skiepijo meilę Lietuvai, tradicijas, namuose kalbėjome tik lietuviškai“, – sakė E. Bradūnaitė-Aglinskienė. Viešnia prisiminė vaikystėje šeimos dažnai dainuotą dainą „Šilainiai“ pagal J. Aisčio žodžius, kurią ir atliko.
Po tokios įkvepiančios vakaro pradžios poetė, renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė nedaugžodžiavo ir pakvietė paklausyti Nacionalinės premijos laureatų, poetų – J. Juškaičio, A. A. Jonyno, K. Bradūno, S. Gedos, Just. Marcinkevičiaus ir A. Nykos-Nyliūno kūrybos.
Skirtingų autorių poeziją ir fragmentus iš kitų jų kūrinių skaitė teatro ir kino aktorius, režisierius, skaitovas, lietuviško literatūrinio žodžio ambasadorius, surengęs daugybę poezijos bei prozos skaitymų – Petras Venslovas.
Gerai pažįstamas, žemas aksominis skaitovo balsas pripildė salę tautinio žodžio skambesio. P. Venslovas dalinosi su publika poetų kūryba, stengdamasis kuo įtaigiau tą žodį įgarsinti, perteikti ir atskleisti Nacionalinių premijos laureatų kūrybos filosofiją. Aktorius taip pat pasakojo įvairius nutikimus apie poetus, su kuriais vienaip ar kitaip buvo pažįstamas.
Petras Venslovas skaitymus pradėjo taurios poezijos kūrėjo, literatūrologo, vertėjo J. Juškaičio eilėraščiu „Draugystė“.
Toliau skambėjo penki poeto, publicisto, žemininkų kartos lyderio K. Bradūno eilėraščiai: „Egzodo poetai“, „Lietuva“, „Partizanų baladė“, „Sidabro“, „Ištikimybė“.
Po to P. Venslovas perėjo prie poeto, dramaturgo, kritiko ir vertėjo S. Gedos poezijos, kurioje susipina tradicija ir modernumas („Senoji Palanga“ ir „Giesmė apie pasaulio medį“).
S. Gedos poeziją keitė lyriški ir melodingi miesto kultūros poeto, vertėjo A. A. Jonyno eilėraščiai: „Lietuviška kelionė“, „Atsisėsk po raudonu šermukšnio medžiu“, „Sentimentalus“.
Klausėmės ir vieno moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjo, literatūros kritiko A. Nyka-Niliūno gilaus suvokimo poezijos: „Vakaro fantazija“, „Kūčių naktį“.
Skaitymų pabaigai aktorius pasirinko poetą, dramaturgą, vertėją Just. Marcinkevičių, kurio išskirtiniai kūrybos bruožai – gilus pajautimas, gimtojo žodžio, tėvynės, tėviškės garbinimas. Išgirdome keletą eilėraščių bei fragmentų iš dramų „Prometėjas“, „Mindaugas“.
„Gyvenimas lyg paukštis, / Tik palingavo ant šakos / Ir nulėkė. / O liko tik eilėraščių čiulbėjimas“, – taip simboliškai renginį tėvelio eilėmis užbaigė E. Bradūnaitė-Aglinskienė.
Susirinkusieji turėjo puikią progą geriau susipažinti su žymių Lietuvos poetų ir rašytojų kūryba, išgirsti jų žodžius, su meile sukurtus pasakytus apie savo šalį, žmones ir kalbą.
Susitikimas įvyko dėka Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje“, skatinančio susipažinti su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūryba.
