30 kovo, 2023
Aplinkos ministerija

Nacionalinių architektūros apdovanojimų prizo idėja sujungia gamtą ir architektūrą

Aistė Ambrazevičiūtė

Išrinkta pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, prizo idėja. Iš 11 vizualaus ir tarpdisciplininio meno bei dizaino kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai konkurso kriterijus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės pasiūlyta idėja, kurioje taikliai ir estetiškai užkoduota organikos ir geometrijos dermė.

Konkurso, kurį organizavo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos Respublikos aplinkos ir Kultūros ministerijos, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjai buvo kviečiami peržengti tradicinį apdovanojimų statulėlės formatą, eksperimentuoti ir permąstyti „apdovanojimų statulėlės“ reiškinį.

„Į Nacionalinių architektūros apdovanojimų kūrimą stengėmės įtraukti ne tik architektų, bet ir tarpdisciplininio meno kūrėjų bendruomenę. Konkurse dalyvavę kūrėjai pateikė apdovanojimų prizo vizijas ir praplėtė architektūros apibrėžimo lauką“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.

Pagal konkurso nuostatus NAA apdovanojimų prizo objektas (statulėlė) siekė susieti architektūros tradicijų tęstinumą su neapibrėžtomis aplinkos ateities galimybėmis. Objektas turėjo išlaikyti pradžios formos (architektūros tradicijos) atpažįstamumą, tačiau drąsiai interpretuoti kintantį architektūros vaidmenį šiai sričiai vis daugiau jungiantis su kitomis, nykstant architekto veiklos apibrėžtumui ir vis daugiau dėmesio skiriant ne architektūros formoms, išoriniam grožiui, bet žmonėms ir procesams.

Idėjoje paliesti dėmenys – gamta ir architektūra

Nacionaliniams architektūros apdovanojimams skirto prizo objekto idėjas vertino komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų. Tai architektė Ona Lozuraitytė-Išorė, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjas Julijonas Urbonas, menotyrininkė Aušra Trakšelytė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė bei aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Anot komisijos narės, menotyrininkės Aušros Trakšelytės, visi konkurso dalyviai atsižvelgė į nuostatuose pateiktus kriterijus, tačiau siūlomą objekto pradinę formą, t. y. kubą, interpretavo savaip. „Dalis jų vieną iš pamatinių geometrinių figūrų transformavo formos, kiti – medžiagos prasme arba ėmėsi jos dekonstravimo, išplėsdami ne tik architektūros, bet ir apdovanojimams skirto objekto sampratos ribas“, – teigia komisijos narė.

Konkurso komisijos nuomone, geriausiai konkurse keliamus kriterijus atspindėjo A. Ambrazevičiūtės pasiūlyta idėja, kurioje paliesti abu dėmenys – gamta ir architektūra. Pagrindinė objekto idėja siekia formą, paviršių ar medžiagiškumą parodyti per molekulinę, mikroskopišką perspektyvą.

Pasak konkurso laimėtojos, mus supanti aplinka susideda iš nematomų dalelių, o kiekvienas architektūros kūrinys – iš daugelio nematomų jungčių, sluoksnių, sprendimų bei procesų. Pažvelgus į bet kurį paviršių, jame slypi gyvybė, nors ir akimi neregima. Architektūroje taip pat sąveikauja begalė veiksnių, kuriuos reikia išspręsti bei apgalvoti, norint realizuoti idėją.

„Objekto vizualinė išraiška kubo formą paverčia permatoma, atvira bei kompleksiška esybe. Kiekvienas formos paviršius vis kitoks, o žvelgiant į vidų, atsiveria asociatyvių erdvių begalybė. Objektas neturi pagrindinės pusės, visos kraštinės lygiavertės. Nelygūs, netobuli bei detalūs objekto formos kontūrai bei paviršiai siūlo drąsiai interpretuoti konvencionalias normas. Atidžiai stebint supančią aplinką bei žvelgiant gilyn, kiekvienas paviršius ar forma įgauna neregėtą identitetą. Taip kubas tampa lavos paviršiumi, augimo motyvais ar grybienos sporomis“, – prizo idėją apibūdina A. Ambrazevičiūtė.

Konkurso nugalėtojai skirta 3 000 Eur premija. Antrosios bei trečiosios vietos laimėtojams Gabijai Pernavaitei ir Žygimantui Bėrontui (duetas „allsofeatherlightseven“) bei Aistei Marijai Stankevičiūtei atiteks 600 ir 400 Eur skatinamosios piniginės premijos.

Bus įteikta 10 prizų

NAA apdovanojimų prizai atiteks nugalėtojams 9-iose kategorijose: Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys, Už architektūros teoriją ir sklaidą, taip pat ir geriausiam kūriniui – didžiojo prizo laimėtojui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.

NAA kviečiama paraiškas teikti iki balandžio 14 dienos. Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai. NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, taip pat, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinamas pagal NAA vertybes.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos