Naglio kalną papuošė naujas informacinis ženklas
Legendomis apipintą Palangos Naglio kalną, kuris yra vienas ir Palangos simbolių, papuošė naujas informacinis ženklas – žinomų kurorto tautodailininkų Alberto ir Lino Žulkų sukurtas ąžuolinis dirbinys. Naujasis ženklas tapo ir vienu iš netrukus prasidėsiančių Europos paveldo dienų Palangoje akcentų.
„Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai rūpinasi, kad kurorte kasmet būtų paženklinta nors viena istorinė vieta. Kadangi senasis Naglio kalno stogastulpis buvo jau sutrešęs, apsisprendėme jį pakeisti nauju“, – sakė Martynas Girininkas, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiais specialistas. Beje, tai – jau antras istorinės vietos paženklinimas, šiais metais atliktas kurorte – liepos viduryje atminimo lenta pažymėtas namas, kuriame ilgą laiką poilsiaudavo ir kurdavo žinomas kompozitorius Juozas Karosas.
Maždaug 4,5 metro aukščio ąžuolinį informacinį ženklą Albertas ir Linas Žulkai kūrė maždaug du mėnesius. „Kad įgyvendintumėme sumanymą, reikėjo rasti tinkamą medį – ąžuolą su šaka. Čia mums labai padėjo Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas – kartu su mumis važiavo į kertamą mišką bei padėjo rasti tinkamą medį“, – džiaugėsi L. Žulkus.
Neabejojama, kad naująjį Naglio kalno informacinį ženklą netruks įvertinti miesto gyventojai ir svečiai, kadangi ši vieta yra pamėgta bei lankoma ne tik pėsčiųjų, bet ir dviratininkų, yra pažymėta ir dviračių maršrute.
Kad dviratininkai yra pamėgę Naglio kalną, byloja ir senajame šio kalno stogastulpyje aptiktas radinys – plastikinė kolba su joje palikta informacija – dviratininkų vardais bei pavardėmis, nurodančiais, kas ir kada čia apsilankė. „Šį radinį perduosime Palangos kurorto muziejui“, – sakė M. Girininkas.
Naglio kalnas – 15 metrų aukščio Baltijos pakrantės kopa, supustyta ant senovinės Litorinos jūros terasos. Pasak legendos, čia esąs milžino Naglio kapas, kurį supylusi jo žmona. Iš jos ašarų prasidėjęs pro šalį tekantis upelis. XV–XVI amžiuje Naglio kalnas yra buvusi alka, šventvietė. Šalia kalno buvo kuršių žvejų gyvenvietė.
