Namų ūkio poreikių margumynas
Nedaug pasaulyje rasime šeimų, kurios gali sau leisti netaupyti ir nespręsti amžinųjų pasirinkimo klausimų – kur išleisti pinigus – pirkti batus, ar taisyti dantis, valgyti skaniau ar gyventi šilčiau. Pinigų niekada nėra per daug, tad reikia sudėlioti prioritetus.
Šeimos, ar vadinamojo namų ūkio, išlaidų planavimas yra vienas iš socialinės politikos uždavinių. Svarbu ne tik žinoti, kiek tie namų ūkiai uždirba, bet ir kaip skirsto uždirbtus pinigus. Gausios statistikos agentūros pateikia duomenis, rodančius, kad įvairiose pasaulio vietose, net skirtingose kaimyninėse šalyse išlaidų spektras labai nevienodas.
Suprantama, kad ir galimybės skiriasi. Amerikiečių namų ūkis – tai apie 27 000 eurų žmogui, tuo tarpu Rusijoje šis skaičius – apie 5 500 eurų. Nenuostabu, kad skurdesnėse šalyse išlaidos maistui sudaro didesnį procentą. Vadinasi, šeimos biudžetas didele dalimi pravalgomas. Politika taip pat svarbu.
Tikriausiai nieko nenustebins faktas, kad rusai pirmauja išlaidomis alkoholiui ir tabakui – apie 8 proc. visų namų ūkių išlaidų skiriama šioms reikmėms. „Atsipūtę“ australai santykinai daug išleidžia poilsiui, o stropūs pietų korėjiečiai pirmauja išlaidomis švietimui. JAV privati sveikatos apsaugos sistema yra ženkliai brangesnė už europietišką, tad penktadalį savo šeimos biudžeto amerikiečiai palieka gydymo ir sveikatos apsaugos įstaigose. Europos Sąjungoje tam skiriami vos 4 procentai. Tačiau ir čia ne visa tiesa. Tokioje Rusijoje sveikatos apsauga tebėra valstybės subsidijuojama, vadinasi, už ją kažkaip sumoka visi, net gerai nežinodami kiek… Statistiškai rusai apie dešimtadalį savo šeimos pinigų išleidžia šildymui ir kitoms buto ar namo palaikymo reikmėms, apie 9 procentus – drabužiams ir avalynei, gi švietimui ir kitam lavinimuisi – apie 1 procentą. Mokslas juk nemokamas, ir ne prioritetas. Jau minėti amerikiečiai pravalgo mažiau kaip 7 procentus namų ūkio pinigų, nemažai skiria rekreacijai ir transportui. Europiečiai daugiau nei bet kas kitas mėgaujasi restoranų ir kitų trumpalaikio poilsio vietų paslaugomis. Meksikiečiai daugiausia išlaidauja transportui, Arabijos pusiasalio gyventojai – ryšiams ir komunikacijai, internetas ten brangus. Žinoma, išlaidų „krepšelio“ sudėtis priklauso nuo įstatymų, o jų palyginimas rodo, kiek įstatymais galima kreipti žmonių gyvenimo būdą.
Mes gyvename Europoje, tad mūsų išlaidų sistema turėtų anksčiau ar vėliau tapti panašesne į ES vidurkį. Kol kas, deja, skirtumai tarp vadinamų senų ir naujų narių akivaizdūs. Kaip sako Eurostat agentūra, mūsų Sąjungos šalys labai nevienodos.
Maltiečiai nemėgsta vakarieniauti namuose – apie penktadalį savo išlaidų skiria restoranams ir kitokiam „poilsiui“, tuo tarpu lietuviai tam skiria mažiau kaip tris procentus – vakarieniauja namuose. (Reikia atkreipti dėmesį, kad Eurostato duomenimis Lietuvos šeimos ūkio išlaidų dydis siekia 7 500 eurų).
Europos Sąjungoje būsto priežiūrai daugiausia išleidžia danai (30 procentų), mažiausiai – maltiečiai (12 procentų), transportui – daugiausiai bulgarai, mažiausiai – ispanai (atitinkamai 15 ir 12 procentų), maistui mažiausiai britai, o daugiausia – lietuviai, kurių išlaidos maistui siekia 22 procentus, nepaisant jau minėto fakto, kad mūsų tautiečiai valgo namie, o tai visada pigiau. Beje, drabužiams ir avalynei išleidžiame bene daugiausiai tarp ES šalių – beveik 7 procentus, tuo tarpu jau minėti bulgarai – tik tris. Sveikatos apsauga, kaip atrodo, brangiausia Vokietijoje, pigiausia – Britų salose. Mes gi pagal išlaidas transportui ir sveikatos priežiūrai esame „brangesni“ nei Europos Sąjungos vidurkis. Pirmaujame, deja, ir pagal išlaidas alkoholiui. Jis suryja šie tiek daugiau, nei išleidžiama drabužiams. Per metus Lietuva prageria ir prarūko per 1,5 milijardo eurų, tad – po gerą mėnesinį atlyginimą kiekvienam dirbančiam ir nedirbančiam tautiečiui. Kaip statistikos mėgėjas pasakysiu, kad biurokratijos išlaikymui išleidžiama mažiau. Bet tai jau kita tema…
Tikriausiai visi sutiksime, kad norint geriau tvarkyti namų ūkį, reikia daugiau gauti… O gal daugiau uždirbti? O jei taupyti, tai ne centą iš telekomo, o eurą nuo neišgerto butelio. To ir linkėčiau.
_________
Sužinokite teisingą atsakymą >>
Užs. Nr. EV-0011