NATO stiprina patruliavimą Baltijos jūroje

Po spėjamų sabotažo aktų prieš povandeninius kabelius ir elektros linijas Baltijos jūroje NATO stiprina savo patruliavimą regione. Generalinis sekretorius Markas Ruttė antradienį po Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimo Helsinkyje paskelbė apie misiją „Baltic Sentry“. Ji bus pavaldi NATO pajėgų Europoje vyriausiajam vadui Christopheriui Cavoliui ir, anot M. Ruttės, apims karo laivus, povandeninius laivus, žvalgybinius lėktuvus, palydovus ir dronus.

Misijos tikslas yra „padidinti budrumą Baltijos jūros regione“, – pabrėžė M. Ruttė. Kiek tam bus naudojama fregatų, jis nepasakė. NATO vadovas teigė neorįs, kad „priešas taptų dar protingesnis, nei yra“.

Praėjusiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo apgadinti keli duomenų ir elektros kabeliai. NATO įtaria, kad tai Rusijos organizuoti sabotažo aktai. Dėl incidentų į akiratį buvo patekusi ir Kinija.

Pasak Suomijos prezidento Alexanderio Stubb, susitikimo dalyviai, be to, susitarė imtis ryžtingesnių veiksmų prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną. 

G. Nausėda: budrumas stebint Baltijos jūrą bus reikalingas kelis mėnesius

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad artėjant Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa, bus reikalingas ypatingas NATO budrumas Baltijos jūroje. Šalies vadovas mano, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės, įvykus sinchronizacijai, gali bandyti sutrukdyti elektros tiekimą kabeliais po Baltijos jūra.

„Vasario pradžioje mes pabaigsime Baltijos šalių atsijungimą nuo posovietinės energetikos sistemos ir įvykdysime sinchronizaciją su Vakarų Europa. Todėl, sakyčiau, periodu nuo šešių iki devynių mėnesių bus reikalingas papildomas budrumas, nes kai kurie mūsų priešai yra labai motyvuoti bandyti destabilizuoti elektros tiekimo grandinę nukirsdami kabelius, esančius po Baltijos jūra“, – antradienį Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime Helsinkyje kalbėjo G. Nausėda. 

„Ir Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie NATO pastangų paskiriant mūsų laivus, sraigtasparnius“, – tikina jis. 

Prezidentas pabrėžia, kad per paskutinius metus buvo fiksuoti 3 skirtingi incidentai, kai nustojo veikti Baltijos jūros kabeliai, tad tai – neabejotinai priešiškų valstybių veiksmai. 

„Trys pažeidimai per paskutinius 13 mėnesių parodo, kad tai ne pavieniai incidentai, bet aktyvūs nedraugiškų valstybių veiksmai. Todėl svarbu, kad NATO, kaip bendra gynybos organizacija, greitai reaguotų ir didintų savo budrumą Baltijos jūroje“, – vertina jis. 

G. Nausėda taip pat pridūrė, kad reikalingas platesnis Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausančių laivų įtraukimas į sankcijų sąrašus. 

„Norėčiau paminėti, kad reikia tęsti Rusijai taikomų sankcijų politiką. Mes jau įtraukėme 79 laivus į sankcijų sąrašą, bet „šešėlio laivyne“ jų gali būti 600 arba net tūkstantis. Tai parodo, kad mūsų sankcijos dar nėra pakankamai efektyvios ir turime stiprinti savo pasipriešinimą Rusijos spaudimui“, – aiškino jis.

Helsinkyje rengiamo NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikimo metu bus aptariamas Baltijos jūros regiono saugumas, ypač priemonės, reikalingos kritinei povandeninei infrastruktūrai apsaugoti. Bus kalbama ir apie NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimą ir atsaką į Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę. 

Šis viršūnių susitikimas yra atsakas į daugybę incidentų, per kuriuos buvo apgadinti per Baltijos jūrą einantys dujotiekiai ir kabeliai, dėl šių pažeidimų įtariami su Rusija susiję laivai. Kalėdų dieną buvo pažeisti „Estlink 2“ elektros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos ir dar keturi ryšių kabeliai, įskaitant Helsinkio ir Rostoko jungtį, kuri jau buvo nutraukta per ankstesnį incidentą lapkritį. 

Įtariama, kad tyčinę žalą Kalėdų dieną padarė naftos tanklaivis „Eagle S“, plaukiojantis su Kuko salų vėliava, tačiau iš tikrųjų priklausantis Rusijos „šešėliniam laivynui“. Rusija naftos gabenimui naudoja daug kitų tanklaivių ir krovininių laivų, kad apeitų sankcijas, jai įvestas dėl įsiveržimo į Ukrainą.

Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.