Naują maršrutą po Radviliškio rajoną atvers dešimtasis dviračių žygis
Liepos 3 dieną 8 valandą prie Radviliškio kultūros centro prasidės dviračių žygio „Pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną“, skirto Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, dalyvių registracija. Jubiliejinis, jau dešimtasis, dviračių žygis startuos 9 valandą.
Svarbiausia – dalyvių komfortabilumas
„Dešimtą kartą su Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojais organizuojamas dviračių žygį po Radviliškio rajoną. Anksčiau rengdavome dviejų dienų žygius, per kuriuos nuvažiuodavome 130–160 kilometrų. Dabar apsiribojame viena diena. Pernai per vieną dieną nuvažiavome per 80 kilometrų. Šiais metais numatėme 65 kilometrų maršrutą“, – pasakoja Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.
Ankstesnių dviračių žygių dalyvių amžius būdavo labai skirtingas. „Vienais metais jauniausiam dalyviui buvo septyneri, o vyriausiam – 74 metai, – įspūdžiais pasidalija meras. – Kad visi dalyviai gerai jaustųsi ir patirtų kuo daugiau gerų emocijų ir įspūdžių, važiuojame neskubėdami, labai dažnai sustojame prie įvairių objektų, prisimename su jais susijusius įvykius, pabendraujame su įvairiais įdomiais žmonėmis. Ir šių metų žygio pirmasis susitikimas numatytas prie smuklės „Žarija“. Jos savininkas prie jos yra įkūręs labai įvairių ir įdomių objektų – ir basų kojų taką, ir labirintą, o senuosius mūsų dievus primena medžio skulptūros. Taip pat aplankysime Šeduvos Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčią, palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio piligrimų namus, Šeduvos senųjų automobilių muziejų „Retromobile“, Raudondvario žirgyną, Pakiršinio dvarą, kuriame įsikūręs rajono amatų centras, Baisogalą.“
Kiekvienas žygis – naujas maršrutas
„Kai prieš dešimt metų pradėjome rengti dviračių žygius, sudarydami maršrutą stengdavomės pristatyti konkrečios vienos temos objektus. Yra parengti rajono malūnų, dvarų, mitologinių akmenų, bažnyčių, piliakalnių keliai. Paskui pradėjome rengti mišrius maršrutus, skirtus įvairioms rajono vietoms ir jose esantiems objektams pažinti, – pasakoja rajono meras. – Visus šiuos maršrutus galima rasti Radviliškio rajono savivaldybės puslapyje, skirtame turistams.“
Tarp maršrutų Radviliškio rajonui pažinti yra siūloma pakeliauti po Šiaulės žemę ir istorinės atminties keliais, atrasti rajono kultūros paveldą, pasidairyti po Pakalniškių seniūniją, prisiminti partizaninį judėjimą.
Šiais maršrutais, mero teigimu, galima keliauti tiek dviračiu, tiek pėsčiomis, tiek ir automobiliu.
Senuoju pirklių ir pašto keliu
Šių metų dviračių žygis skirtas pristatyti dalį naujojo maršruto. „Sumanymas sukurti maršrutą „Senuoju pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną“ gimė prieš kelerius metus, kai dar dirbau rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėju. Mačiau, kad tas maršrutas labai gerai įsilieja į pirklių ir pašto kelią, jungiantį Panevėžį su Ryga. Maršrutas buvo parengtas dar praėjusiais metais, bet jis dėl pandemijos taip ir nebuvo pristatytas visuomenei“, – pasakoja Vytautas Simelis.
Keliaujant „Senuoju pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną“, pristatoma 14 įdomių objektų. Vienas jų – „Skėmių traktierius“.
Skėmiai nuo XIX a. pradžios turėjo pakelės užeigą prie Kėdainių–Baisogalos kelio, tada vadinto „traktu“. Užeigoje veikė pašto arklių perkinkymo stotis. Dviejų šimtmečių senumo traktieriaus sienos matė daugybę keliauninkų, lipusių iš karietų, brikų, lineikų, vežimų, diližanų, sustojusių čia pailsėti, pavalgyti, pernakvoti, arklius pailsinti. Čia XIX a. pradžioje pravažiuodamas lankėsi pats Rusijos imperatorius Aleksandras I. Senoliai pasakoja, kad čia vykdavo kaimo vyrų sueigos, užsukdavo žandarai pažiūrėti, ar nekalbama tuo metu uždrausta lietuvių kalba. Šiandien traktieriuje galima sugrįžti į senus laikus, užsisakius išbandyti traktieriaus virtuvės kuriamus skamunynus, čia kepama raugu kildinta duona, meduoliai, nuvykti pas bitininką medaus, užsukti pas gaspadorių ir sužinoti, kaip jis senoviškai javus augina, ir net savo šventę atšvęsti slaptoje lietuviškoje vakaronėje.
Tikromis kaimo gėrybėmis galima pasimėgauti užsukus į Pociūnėlius. Tai tikras gėrybių kaimas, kuriame gausu šviežių daržovių ir vaisių, kitų sezoninių gėrybių: vaisių ir uogų sulčių, džiovintų vaisių, uogų ir daržovių, prieskonių mišinių, arbatų ir cukatų.
Pasimėgauti ramiu pilsiu galima dviejų upių santakoje įsikūrusi Panekelpių kaimo sodyboje. Jos šeimininkai – ūkininkai, tad jie mielai supažindina su ūkyje auginamomis kultūromis: rapsais, miežiais, kviečiais, pupomis, žirniais, garstyčiomis, kukurūzais, cukriniais runkeliais bei pakviečia dalyvauti edukacinėje programoje „Mažo grūdo istorija“, kurioje ne tik atskleidžia procesus, kaip sėkla tampa grūdu, kaip atrodo šiandieninio ūkininko diena, bet ir pakviečia dalyvauti interaktyviuose užsiėmimuose, kuriuose patys spausite rapsų aliejų, apžiūrėsite ūkininko ūkį, išmoksite atskirti grūdų rūšis bei išbandysite žemės ūkio techniką. Po veiklų sode šeimininkai pakviečia pasivaišinti plovu, virtu ant laužo, ar net patiems dalyvauti jį gaminant ar ant laužo išsikepti blynų.
Keliaujant senuoju pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną, aplankomas ir Baisogalos dvaro ansamblis, statytas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Rūmai statyti 1830–1847 m. Valdant dvarą Komarams, rūmai ne kartą perstatyti, didinti, o praūžus karams – restauruoti. Dvare iki šiol yra išlikę autentiški laiptai bei kiti autentiški ir istorinę vertę turintys puošybos elementai. Baisogalos dvaras vienas iš nedaugelio Lietuvoje turi paminklo statusą. Dvaro parkas pasižymi išskirtiniais medžiais ir plotu. Parke dažnai vyksta kamerinės muzikos koncertai, o kiekvieną pavasarį – „Poezijos pavasario“ renginiai. 1952 m. dvare įkurtas ir iki šiol veikia Lietuvos gyvulininkystės institutas.
Pasigrožėjus dvaro ansambliu verta užsukti į šeimos kavinę „Pas Zitą“, įsikūrusią Baisogalos miestelio širdyje. Kavinukėje dirba trys Šimkevičų šeimos kartos. Kulinarijos paslaptys perduodamos iš kartos į kartą ir kaskart yra tobulinamos. 2020 metų sausio mėnesį šeimos kavinė prasiplėtė – atidarytas konditerijos cechas, kuriame yra gaminami išskirtinio skonio desertai.
Miestelio centre stovi Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia. Dabartinė mūro bažnyčia buvo pastatyta 1882 m. Baisogalos savininko grafo Vladislovo Komaro ir jo žmonos Onos rūpesčiu ir lėšomis. 1956 m. pagal dailininkės Filomenos Ušinskaitės-Bačėnienės projektą bažnyčios vidus buvo meniškai dekoruotas. Po bažnyčios grindimis įrengtame Baisogalos mauzoliejuje amžinojo poilsio yra atgulę Baisogalos dvarininkai Komarai.
Visai netoli Baisogalos yra įsikūręs Pakiršinio dvaras, minimas nuo XVIII a. Dvaro rūmai pastatyti XX a. pr. Rekonstruojant rūmus, buvo išlaikytas pirminis tūris ir fasadai. Nuo 1923 m. dvaro kumetyne veikė pradinė mokykla, vėliau – siuvykla. Šiuo metu Pakiršinio dvare įsikūręs Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras.
Atvykus į Pakiršinio dvarą, yra galimybė nusikalti tik Pakiršinio kaime esančią monetą „Kiršinas“ׅ. Keliaujantieji pirklių ir pašto keliu gali susikurti savo antspaudą, kuriuo galės užantspauduoti savo slaptus meilės laiškus. Dalyvaujantys edukacinėje programoje ,„Žvakių fabrikėlis“, susipažins su natūriniais mainais ir, žinoma, pasigamins gardžiai kvepiančią natūralaus bičių vaško žvakę. Čia rengiamos parodos, puoselėjamos senųjų amatų tradicijos.
Kelias neaplenkia ir Šeduvos malūno. Tai – šimtametis pastatas, traukiantis lankytojus savo didybe, mistinėmis istorijomis, legendomis ir gražiai sutvarkyta aplinka. Šeduvos malūno pradžia – 1905-ieji metai. Tada jis buvo pradėtas statyti. Tarsi kažkokio užkeikimo persekiojamas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, jo vos nepraradome karo metais, tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas – po rekonstrukcijos 1967-aisiais metais jis tapo vienu populiariausiu restoranu Radviliškio rajone ir visoje Lietuvoje. Malūne esančiame restorane galima maloniai praleisti laiką, pasižvalgyti po senojo malūno vidų, pasivaikščioti ir pasigrožėti puikiai sutvarkyta aplinka.
Keliaujant po Šeduvą, verta užsukti į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią. Tai vienas seniausių Šeduvos kultūros paveldo objektų ir vienas iš vertingiausių Lietuvos sakralinės architektūros kūrinių. Bažnyčia pastatyta XVII a. viduryje. Šalia bažnyčios yra palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio piligrimų namai, kuriuose jis gyveno, kai kunigavo Šeduvos bažnyčioje. Šiuo metu namas yra restauruotas ir pritaikytas lankymui.
Ne tik technikos gerbėjams verta užsukti į Šeduvos istorinės technikos muziejų „Retromobile“. Tai gyva, mobili istorinės technikos ekspozicija, kuri bet kuriuo metu gali pajudėti iš vietos. Jos unikalumas – ne sustingusiuose eksponatuose, o gyvybėje.
Pasigėrėti žirgais ir patirti jodinėjimo malonumų galima Raudondvario žirgyne. Čia laikomi trakėnų, budiono, hanoverio veislės sportiniai žirgai, taip pat – žemaitukų veislės arkliai. Erdviame uždaro tipo manieže galima sportuoti ir kelti jojimo meistriškumą tiek žiemą, tiek vasarą.
Puikios galimybės prisiliesti prie krašto senovės ir pajusti praėjusių amžių dvasią sukurtos Kleboniškių kaimo liaudies buities muziejuje. Etnografiniame kaime rengiamos parodos, edukacinės programos, tokios kaip „Lino kelias“, įvairios vakaronės, klojimo teatrų, liaudiškos muzikos ir amatų, Užgavėnių šventės. Seni kaimavietės medžiai bei šiaudiniai pastatų stogai teikia muziejui paslaptingumo, o jo gyventojai – tikroviškumo. Aplinkos ministerija ir Etninės kultūros globos taryba Kleboniškių kaimą ir apylinkes pripažino vietove, geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus.
Atokiau nuo kaimo stovi Kleboniškių kaimo vėjo malūnas. 2011 metais malūnas buvo rekonstruotas, atkurta viduje buvusi grūdų malimo technika. Šiandien užsukus į malūno vidų galima savo akimis išvysti, kaip atrodė grūdų malimo technika.
Vienas įspūdingiausių šio maršruto objektų – Burbiškio dvaro sodyba. Čia įkurtame muziejuje siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, perteikiant senąją dvarų kultūrą. Dvaro sodybos erdvėse įkurtos dvaro istorijos, kinkomojo transporto, senosios technikos, kambarinių augalų ir tulpių ekspozicijos. Kiekvieną pavasarį čia vyksta visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinomi Tulpių žydėjimo festivaliai, poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos.
„Tai išties dėmesio vertas maršrutas“, – pakeliauti nauju maršrutu „Senuoju pirklių ir pašto keliu per Radviliškio rajoną“ kviečia Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, primindamas, kad didelę dalį šių objektų bus galima aplankyti ir liepos 3 dieną rengiamo dviračių žygio metu.
