Nauja privati Vilniaus mokykla „Šiaurės licėjus“ ugdys lyderius, mokys skandinavų kalbų

900 kv. m pastatas sostinės Šnipiškių rajone, Širvintų gatvėje, netrukus tarps žinių lopšiu. Šių metų rugsėjį čia duris atvers nauja švietimo ir ugdymo įstaiga – privati mokykla „Šiaurės licėjus“.

Mokykla, steigiama leidyklos „Šviesa“ iniciatyva, auklėtinius ugdys skandinaviška dvasia, ypač dažnai taikys Suomiškos švietimo sistemos modelį. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios čia laukiami ikimokyklinukai ir pirmokėliai.

„Šiaurės licėjus“ neslepia ambicijų tapti Lietuvos švietimo sistemos lyderiu ir lavinti auklėtinius nuo pirmųjų žingsnių mokykloje iki abitūros egzaminų.

Apie naują mokyklą, jos tikslus ir ateities vizijas išskirtiniame interviu 15min.lt kalbasi su „Šiaurės licėjaus“ direktore Jovita Starkute, sukaupusia 7 metų patirtį švietimo vadybos, rinkodaros ir pardavimų srityse.

– Įdomu išgirsti mokyklos steigimo motyvus: kodėl nutarėte, kad jums to reikia?

– Pagrindinis „Šiaurės licėjaus“ iniciatorius ir partneris yra „Šviesa“ – didžiausia ir daugiausiai patirties turinti Lietuvos vadovėlių ir mokomosios literatūros leidykla.

Jau beveik 70 metų leidykla nuosekliai vykdo šviečiamąją veiklą, bendradarbiauja su mokyklomis ir leidžia naujos kartos mokymosi priemones įvairaus amžiaus vaikams. Nuo 2005 metų leidykla pradėjo ir elektroninės leidybos veiklą.

„Šiaurės licėjaus“ link buvo einama etapais: jau dešimtmetį aktyviai kuriame ir diegiame pažangius sprendimus švietimo srityje. Prieš šešerius metus įkūrėme mokymo centrą, kuris rengia mokymo metodus, konsultuoja pedagogus ir kelia jų kvalifikaciją.

Lietuvoje mokyklose diegiamas interaktyvaus mokymo projektas „Aktyvi klasė“ bei skaitmeninė mokymosi aplinka „eŠviesa“.

Turėdami ilgalaikę patirtį suvokiame, kad ateinanti karta turi keistis ir prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių. Esame ištobulinę gebėjimą kurti metodikas, kurios naudingos visuomenei, suprantame švietimo sistemą ir esame pasirengę prisidėti prie jos kokybės gerinimo.

Taigi, „Šiaurės licėjus“ nėra vien skambi idėja. Tai – sukauptos ilgametės patirties ir kompetencijos vaisius, logiškas žingsnis į ateitį.

– Su kokiais ekspertais konsultavotės, ryždamiesi žengti tokį rimtą žingsnį? Gal lygiuojatės į kokį nors konkretų Lietuvos ar užsienio švietimo įstaigos pavyzdį? O gal tiesiog kliovėtės savo darbuotojų patirtimi, juk „Šviesai“ jau – 70 metų? Jubiliejaus proga žengiate į naują etapą?

– Su jubiliejumi tai nesusiję, nors iš tikrųjų tai graži proga naujam žingsniui žengti.

Idėja kilo prieš keletą metų bendraujant su mokytojais, mokyklų vadovais bei švietimo sistemą formuojančiais politikais. Sparčiai visuomenėje vykstantys pokyčiai kelia naujus reikalavimus mokytojui, mokyklai ir jaunimą ugdančiai švietimo sistemai Lietuvoje.

Švietimo sistema privalo keistis, kaip ir pats pedagogas, kad deramai atliktų savo misiją – ugdytų savarankišką ir kūrybingą, jau mokykloje maksimaliai savo gebėjimus atskleidžiančią, stiprią asmenybę.

– Privačių mokyklų Lietuvoje, ypač Vilniuje, yra, vadinasi, nebijote konkurencijos? Kas yra jūsų koziris – leidyklos vardas? O galbūt matote, kad šiandieninė mokykla neatliepia vaikų ir jų tėvų poreikių? Ar pasiūlysite ką nors kitokio?

– „Šiaurės licėjus“ nėra tik pavadinimas, tai –  idėja, išskirianti šią švietimo įstaigą iš kitų mokyklų. Be to, pavadinime užkoduota ir mūsų pagrindinė kryptis. Lietuva – Šiaurės Europos valstybė. Jai reikalingi piliečiai, suprantantys savo regioną, jo istoriją, kultūrą, kalbas ir, svarbiausia, ateities perspektyvas. Tai – kintančio pasaulio gyventojai, aktyvūs, visų pirma, savo „didesnių namų“ – Šiaurės regiono – tyrinėtojai.

Remdamiesi sėkmingiausia Europoje Šiaurės šalių mokymo sistema, auginsime kūrybiškus ir kritiškai mąstančius ateities lyderius, kuriems šiandien dar tik šešeri ar septyneri. Taip prisidėsime prie naujos šalies ir regiono visuomenės – naujos Šiaurės – kūrimo. Ši idėja – atsvara mokykloms, idėjiškai orientuotoms tik į vaiko tobulėjimą.

Šiuo metu jau mezgamas ir užsienio partnerių tinklas, siekiant taikyti pažangiausią šiaurietišką mokymų sistemą bei siekiant išnaudoti įsibėgėjantį Šiaurės Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, bendradarbiavimą – nuo pedagogų stažuočių iki moksleivių mainų programų.

– Dirbsite pagal klasikinę ar savo sukurtą švietimo ir ugdymo programą?

– Mokykla vadovausis Lietuvos priešmokyklinio ir pradinio ugdymo bendrosiomis nuostatomis. Tačiau ugdymo turinys bus paremtas gerąja skandinaviškų mokyklų, ypač Suomijos, patirtimi: individualizuotas dėmesys kiekvienam vaikui, patirtimi grįstas mokymas, teminis mokymasis, bendradarbiavimo įgūdžių stiprinimas.

Norime ugdyti naujos kartos atstovą – kūrybišką, kritiškai mąstantį, gebantį bendrauti ir bendradarbiauti. Norime kurti atvirą, besimokančią ir besidalinančią žiniomis, patirtimi bendruomenę.

Būsimos mokyklos centre – individualūs kiekvieno vaiko poreikiai, integruoti mokymo dalykai ir neapsiribojimas mokymusi tarp mokyklos sienų.

Individualizuotą ugdymosi procesą užtikrins mažos mokinių klasės bei vienu metu dirbantys du mokytojai. Mokiniai ir mokytojai dirbs be skambučio. Tai leis turinį orientuoti į mokinį, jo poreikius ir gebėjimus, o informaciją įsisavinti per asmeninę patirtį – taip, kaip patogiausia šiuolaikiniam žmogui.

Mokykloje veiks tikslingas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys apie kiekvieno vaiko gebėjimus ir pasiekimus bei sudaromas kiekvieno vaiko individualus ugdymo planas. Mokytojų siekis ne tik patarti, pamokyti, patikslinti, bet ir suteikti pagalbą tiems mokiniams, kuriems jos reikia, pritaikant ugdymo turinį.

– Šis rugsėjis mokyklai bus pirmasis: kaip patekti, iki kada ir kokiu būdu registruotis?

– 2015–2016 mokslo metais mokykla komplektuos 4 klases: 2 priešmokyklinio ugdymo ir 2 pradinio ugdymo pirmas klases. Priešmokyklinėse klasėse planuojama priimti ne daugiau nei 16 vaikų, pradinio ugdymo – ne daugiau nei 18.

Priėmimas jau vyksta, vaikai ir jų tėvai yra laukiami individualiuose susitikimuose ir konsultacijose.

– Ar esate pasirengę užtikrinti mokyklos veiklos tęstinumą – kokia jūsų vizija: užsiauginti pirmąją laidą nuo ikimokyklinukų iki abiturientų? O gal tai – tik pradinė mokykla? Gal progimnazija?

– Mokyklos siekis – tapti dvylikos klasių švietimo ir ugdymo įstaiga, todėl šiais metais įstojusieji kitąmet taps 1 ir 2  klasės mokiniais. Kiekvienais metais kviesime prisijungti priešmokyklinio amžiaus vaikus ir augsime kartu su atėjusiais į mokyklą nuo pirmųjų dienų.

– Ar priimsite vaikų su specialiaisiais poreikiais?

– Mokykla orientuojasi į individualizuotą mokymąsi, kiekvienas vaikas yra unikalus, gabus, žingeidus, svarbu tik atrasti tinkamus būdus padėti jam ugdyti savo gebėjimus. Mokykloje dirbs psichologas, socialinis pedagogas, logopedas.

Deja, vaikų su sunkiais specialiaisiais poreikiais šiais metais dar negalėsime priimti, nes tam reikalingi specialistai ir atitinkama technika. Ateityje, jei matysime, kad yra poreikis iš tėvų, galvosime apie tokių klasių mokykloje įkūrimą.

– Kokius reikalavimus keliate mokykloje dirbsiantiems mokytojams?

– „Šiaurės licėjuje“ dirbs kūrybiški, entuziastingi, mylintys vaikus, mėgstantys naujoves, norintys mokytis ir mokyti, gebantys atrasti vaikuose slypinčius talentus, turintys  pašaukimą būti mokytoju bei atitinkamą vertybinę skalę pedagogai.

Tai – aukštos kompetencijos specialistai, į kuriuos mokykla pasiruošusi investuoti, kad drauge sukurtume pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūrą, grindžiamą profesionalumu ir lyderyste.

Siekiant užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui, kiekvienoje klasėje dirbs mokytojas ir mokytojo asistentas.

Kol kas mokytojų pavardžių negaliu įvardyti, nes šiuo metu derinamos sąlygos.

– Jei norėčiau savo vaiką ugdyti jūsų mokykloje, kiek man tai kainuotų kas mėnesį?

– Mėnesio kaina be maitinimo – 440 eurų. Tai – visos dienos integruotas ugdymas, į kurį įeina ir formali ugdymo programa, ir neformalūs užsiėmimai, už kuriuos papildomai mokėti nereikės.

Šeimoms, kai mokyklą lanko du ar daugiau brolių ir seserų, bus taikomos nuolaidos.

Stojantiesiems bus privalomas vienkartinis ir negrąžinamas 350 eurų registracijos mokestis. Tačiau stojantiesiems ir pasirašiusiems sutartį iki birželio 12 dienos mokestis nebus taikomas.

– Kiek suprantu, tėvams nereikės sukti galvos, kaip anksčiau išsiprašyti iš darbo, nes mokykloje vaikai praleis visą dieną?

– Mokslo metai „Šiaurės licėjuje“ prasidės rugsėjį ir baigsis gegužės pabaigoje. Tačiau ugdymas mokykloje tęsis visus metus – 12 mėnesių. Birželio-rugpjūčio mėnesiais vyks neformalus ugdymas.

Mūsų mokyklos išskirtinumas – integruotas visos dienos ugdymas. Mokykla dirbs nuo 7:30 iki 18:30 val.

– Kokią papildomą lavinamąją veiklą siūlysite, kokius užsiėmimus, būrelius? Ar jie bus po jūsų mokyklos stogu, ar sudarysite sutartį su partneriais?

– Neformaliąją veiklą vykdys neformaliojo ugdymo mokytojai, bus orientuojamasi į meninės kompetencijos ugdymą, vystant gebėjimą mokytis, kūrybiškumą, verslumą, tuo pačiu integruojant socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymą.

Mokėti tik anglų kalbą nebeužtenka. Dėl augančio skandinavų įmonių skaičiaus Lietuvoje skandinaviškai kalbančių darbuotojų poreikis nebeatitinka darbo rinkos lūkesčių. Todėl licėjuje bus skatinamas Šiaurės šalių kalbų mokymasis.

Papildomos veiklos galutinai bus išgrynintos po pokalbių su tėvais, atsižvelgiant į jų išsakytus lūkesčius ir poreikius. Mokyklos pastatas didelis, todėl kaip tik dabar ieškome partnerių, kurie norėtų veiklą vykdyti mūsų patalpose.

– Ką galite pasakyti apie maitinimą mokykloje?

– Mokykloje bus įrengta maitinimo erdvė, kurioje vyks moksleivių maitinimas. Valgysime keturis kartus – pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir vakarienė. Maistas nebus gaminamas vietoje – jį atveš pasamdyta maitinimo paslaugas teikianti įstaiga.

Priklausomai nuo pasirinkto meniu, maitinimo kaina mėnesiui svyruos tarp 145–175 eurų.

– Privačios mokyklos daug dėmesio skiria ne tik vaikui, bet ir jo šeimai – ar tai svarbu ir jums?

– „Šiaurės licėjaus“ prioritetas – kūrybiškos ir motyvuotos mokyklos bendruomenės ugdymas.

Su tėvais susipažįstame individualių susitikimų metu, vėliau pokalbiuose bei sutarčių pasirašymo metu.

Atranka į priešmokyklines ir pradines klases prasideda nuo motyvacinio pokalbio, kurio metu išsiaiškinami mokyklos ir tėvų lūkesčiai, tėvų noras įsitraukti į ugdymo procesą.

Mums ypač svarbus vertybių sistemos ugdymas. Šeimos vaidmuo, tėvų įsitraukimas, kalbėjimasis turi lemiamos įtakos, juk vaikai savo vertybių sistemą formuos stebėdami bendraamžius, šeimos narius, mokytojus.

Šios dienos AIKOS duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 44 nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos: 13 nevalstybinių pradinių mokyklų, 5 nevalstybinės pagrindinės mokyklos, 2 nevalstybinės progimnazijos, 13 nevalstybinių vidurinių mokyklų, 11 nevalstybinių gimnazijų.