Naujas mokslinis tyrimas: meldinių nendrinukių perkėlimas gali būti sėkmingesnis, nei manyta
Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą perkeltų meldinių nendrinukių DNR tyrimai rodo, kad patinėlių ir patelių skaičius tarp jų yra daugmaž vienodas (42 % ir 58 % atitinkamai). Mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad retųjų paukščių perkėlimas, kurio sėkme jau ir taip džiaugiasi visa tarptautinė gamtininkų bendruomenė, gali būti dar efektyvesnis, nei manyta iki šiol.
„Nepaisant to, kad patelių paieškas vykdė labai patyrę specialistai iš Baltarusijos ir Lietuvos net keletą dienų, o po to vos ne kasdien dar patys eidavome tikrinti teritorijų, mums pavyko rasti vos 2 pateles. Jau tada ekspertai spėliojo, kad greičiausiai patelių yra daugiau, bet jos laikosi giliau aukštuose nendrynuose ir todėl nepavyko jų rasti. Gauti DNR tyrimų rezultatai rodo, kad patelių turėtų būti ne mažiau, nei patinėlių, todėl gali būti, jog ekspertai neklydo ir meldinių nendrinukių perkėlimas buvo dar efektyvesnis, nei mums pavyko nustatyti lauko tyrimų metu. Šie mokslu grįsti svarstymai tik patvirtina, kad mūsų, kaip pirmųjų perkėlimo metodą su meldine nendrinuke išbandžiusių gamtininkų, sėkminga patirtis gali būti esminė siekiant nuo išnykimo išsaugoti šią unikalią rūšį.“– naujus DNR tyrimo rezultatus komentavo meldinių nendrinukių perkėlimą koordinuojantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
DNR tyrimas paukščių lyčiai nustatyti – efektyvi, bet reta praktika
Meldinių nendrinukių lytis nustatyta tiriant iš jų kraujo mėginių išskirtą DNR.
„Paukščių lyties nustatymas naudojant DNR tyrimus praktikoje nėra dažnai taikomas, jei įmanoma, dažniau pasikliaujama skirtingų lyčių individams būdingais išvaizdos ar elgesio požymių skirtumais. Tačiau net ir skraidyti pradėjusių jaunų meldinių nendrinukių lyties nustatyti pagal jokius išorinius požymius neįmanoma, todėl DNR išskyrimas paukščių lyčiai nustatyti buvo vienintelis mums tinkamas metodas” – sako Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.
Tyrimą atlikęs Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas sako: „Paukščių lytį nulemiančios chromosomos yra kiek kitokios nei pas žmogų, tačiau lyties nustatymo procedūra gana įprasta: iš mažyčio paukščio kraujo lašelio išskiriama gryna DNR, kurios tirpalo dalis naudojama atitinkamo DNR fragmento padauginimui. Vėliau ši padauginta DNR leidžiama per specialų gelį, kuriame vaizdžiai tariant vyksta DNR fragmentų lenktynės. Įsvaizduokime, kad tiek patinėlis, tiek patelė turi po 2 ją atstovaujančius bėgikus (DNR fragmentus), gelyje jie bėga. Patinėlio abu bėgikai nubėga tą patį atstumą, o patelės – vienas šiek tiek atsilieka. Gelio nuotraukoje matome tokių lenktynių rezultatą – patinėlio 2 bėgikai persidengia ir todėl suformuoja vieną siauresnę juostelę, o patelės 2 bėgikai sustoja greta ir suformuoja platesnę (dvigubą) juostelę. Įdomu tai, kad paukščių lyties nustatymo sudėtingumas priklauso nuo paukščio rūšies. Dažnai gamtoje sutinkamų ir tiriamų paukščių DNR tyrimai lyties nustatymui yra atidirbta praktika, o protokolai (t.y. laikantis to paties vaizdingo palyginimo, tai atitiktų varžybų taisykles) aiškiai aprašyti. Tačiau kas tinka vienai paukščių rūšiai, kitai gali visiškai netikti dėl genetinių skirtumų tarp paukščių rūšių. Meldinės nendrinukės yra vienos rečiausių Europoje, todėl tokių tyrimų yra ypač mažai. Tiriant atvežtų meldinių nendrinukių lytį susidūrėme su sunkumais, nes net keletas plačiai naudojamų paukščių lyties nustatymui protokolų šiai rūšiai buvo netinkami. Galiausiai, konsultuojantis su kolegomis iš Lundo universiteto Švedijoje, buvo atitaikyti šiai rūšiai tinkami pradmenys ir vadinamieji polimerazės grandininės reakcijos protokolai“.
Lietuvoje atlikto DNR tyrimo rezultatai iš esmės sutampa su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais bei mokslinėje literatūroje minimais faktais apie meldinių nendrinukių lyčių santykį – patinų ir patelių skaičius vadose yra daugmaž vienodas (apie 55 % patinėlių ir 45 % patelių).
Tirta ir jauniklių sveikata – kraujo parazitų nerasta
Iš paukščiukų kraujo išgryninus bendrą DNR, buvo pasinaudota galimybe patikrinti paukščiukų sveikatą ir ištirti, ar jie neserga kraujo parazitų sukeliamomis ligomis, tarp jų – ir maliarija. „Nendrinukių šeimai priklausantys paukščiai gali užsikrėsti kraujo parazitais ne tik perėjimo vietovėse, bet ir migruodami į Afriką ar pietų Europą, todėl parskrisdami iš tropikų paukščiai gali parsinešti ir įvairių infekcijų“ – sakė dr. V. Palinauskas. Naudojant specialius žymenis P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje tirta, ar jaunikliai nėra užsikrėtę hemosporidijomis. Parazitų DNR tyrimų rezultatai atskleidė, kad visi jaunikliai buvo sveiki. Gera paukščių sveikata ir fizinė būklė prieš paleidžiant į laisvę teikia daug vilčių, kad dauguma jų išgyvens migracijos periodą ir pavasarį sugrįš į Lietuvą.
Plačiau apie tai, kaip iš meldinių nendrinukių venos buvo imamas kraujas ir ruošiami mėginiai ne tik paukščiukų lyties nustatymui, bet ir kraujo parazitų diagnozavimui , galima sužinoti žiūrint specialaus perkėlimo video dienoraščio seriją.
Meldinių nendrinukių perkėlimo programa vyko 2018-2019 m.. Iš viso, į Žuvinto biosferos rezervatą iš didžiausios šių paukščių buveinės Baltarusijoje atvežta 100 retų paukščių jauniklių. 2018 m. 98 % atsivežtų paukščių buvo sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę. Apskaitų metu nustatyta, kad iš jų bent 11 paukščių (22%) grįžo. Anksčiau mokslininkai buvo sutarę, kad 20% grįžtamumo rodiklis būtų visiška sėkmė. Verta pasidžiaugti ir tuo, kad visi 50 meldinių nendrinukių jauniklių, kurie į Žuvintą buvo atvežti 2019 m., sėkmingai užaugo ir buvo paleisti į laisvę. Tai yra buvo pasiektas 100 % išgyvenamumo rodiklis.
Meldinių nendrinukių perkėlimas yra tik viena iš 7 metus Lietuvoje ir Baltarusijoje truksiančio šios rūšies apsaugos projekto veiklų, sudaranti apie 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.