Nauji Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai – į sąrašo viršų pakilo marijampoliečiai
Šių metų Lietuvos ugdymo įstaigų reitinguose tarp gimnazijų į pirmąsias vietas išsiveržė Vilniaus licėjus bei Klaipėdos licėjus, tarp pradinių mokyklų ir progimnazijų – Kaune veikiančios mokyklos, tarp aukštųjų mokyklų vis dar nepavejami Vilniaus universitetas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tarp kolegijų geriausia Vilniaus kolegija.
Tokius duomenis spaudos konferencijos metu pristatė žurnalas „Reitingai“. Lyginant su praeitais metais, pirmaujančiųjų sąrašas beveik nepakito.
Reitingų lentelėje Lietuvos gimnazijos, organizuojančios moksleivių atranką, išsidėstė tokia tvarka:
- Vilniaus licėjus;
- KTU gimnazija;
- Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Gimnazijos, neorganizuojančios mokinių atrankos, išsirikiavo taip:
- Klaipėdos licėjus;
- Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;
- Marijampolės marijonų gimnazija.
Gimnazijos buvo vertinamos pagal 2016-ųjų laidos abiturientų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos) balų vidurkius, pagal tai, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą arba egzaminus išlaikė šimtukais, pagal moksleivių, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba vadinamas tikslines studijų vietas, skaičių bei pagal mokinių, išvykusių studijuoti į užsienį, rodiklius.
Pirmą kartą, reitinguojant gimnazijas, buvo atsižvelgta į mokinių, kurie toje pačioje ugdymo įstaigoje pradeda mokytis ir ten pat baigia, skaičių.
Pernai geriausių mokyklų, nedarančių mokinių atrankų, sąraše trečiojoje vietoje atsidūrė ne Marijampolės marijonų gimnazija, bet Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija.
Vertinant pradines ir pagrindines mokyklas, pirmauja kauniečiai:
- Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla; Kauno T.Ivanausko progimnazija;
- Kauno mokykla – darželis „Rūtelė“; KTU Vaižganto progimnazija;
- Kauno P.Mašioto pradinės mokykla; Žemynos progimnazija Vilniuje.
Pradinės ir pagrindinės mokyklos rikiuojamos pagal ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių standartizuotų testų rezultatus.
Skaičiuojamas ir šių ugdymo įstaigų pasitenkinimo-mokinių nubyrėjimo reitingas.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje.
„Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio“, – rašoma „Reitingų“ išplatintame pranešime.
Valstybiniai universitetai reitingų sąraše kaip įprasta išsirikiavo tokia tvarka:
- Vilniaus universitetas (VU) – 63,99 taškai;
- Kauno technologijos universitetas (KTU) – 56,82 taškai;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 56,77 taškai;
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 51,41 taškai;
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 50,97 taškai.
Privačių universitetų sąrašas toks:
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 50,62 taškai;
- LCC Tarptautinis universitetas – 37,8 taškai;
- Europos humanitarinis universitetas – 36,29 taškai.
„Reitingų“ taikytas metodas vertinant universitetus nepakito. Taškus universitetai rinko pagal 65 skirtingus kriterijus: esamas ir ateities akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, studentai ir studijos, studijų ir mokslo aplinka, studentų nuomonė bei mokslo, meno ir (ar) sporto veikla bei personalo pasiekimai. Pastarasis kriterijus buvo reikšmingiausias.
Universitetų rikiuotė nuo praeitų metų nepakito, tačiau žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pažymėjo, kad atotrūkis tarp LSMU ir KTU, kaip ir VDU bei VGTU smarkiai sumažėjo.
Valstybinės kolegijos išsirikiavo taip:
- Vilniaus kolegija – 64,49 taškai;
- Kauno kolegija – 63,13 taškų;
- Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 62,63 taškai;
- Kauno technikos kolegija – 56,45 taškai;
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 54,25 taškai.
Pernai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla lentelėje rikiavosi viena pozicija žemiau, tačiau šįmet apsikeitė vietomis su Kauno technikos kolegija.
Nevalstybinės kolegijos „Reitingų“ sąraše atsidūrė tokiose vietose:
- Vilniaus dizaino kolegija – 62,06 taškai;
- Vilniaus kooperacijos kolegija – 56,42;
- Šv. Ignaco Lojolos kolegija – 55,68 taškai.
Kolegijos buvo vertinamos pagal 44 skirtingus parametrus, kurių turinys apima tokius klausimus kaip studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje ir studentų požiūris į savo kolegiją.
Praeitais metais antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė Lietuvos verslo kolegija ir Socialinių mokslų kolegija.
Pagrindinės mokyklos buvo reitinguojamos pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.
„Rezultatai tikrai prasti, o kai kuriose mokyklose – netgi sukrečiantys“, – teigiama „Reitingų“ išplatintame pranešime.
Praėjusių metų ugdymo įstaigų rikiuotę galite rasti čia.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį vykusios spaudos konferencijos pradžioje suaktualino aukštųjų mokyklų sujungimo klausimą ir teigė, kad šioje srityje, bent jau kol kas, daugiau kalbų nei virsmo. Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija atliko didelį darbą, kurio dabar turėtų imtis politikai, o jų veiksmai – neprognozuojami.
„Politikai kalba dviprasmiškai, aptakiai – viena vertus, kad reforma būtina, kita vertus, kad universitetų jungimas yra savanoriškas. Gamtoje taip nebūna. Tie, kurie nori susijungia, tie, kurie ne – aiškiai deklaruoja, kad nesijungs“, – teigė jis.
G.Sarafinas pažymėjo, kad besikeičiančios politikų nuomonės aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos klausimu kelia mokinių įtampą prieš stojimus.
„Nėra taip, kad viena kažkuri kolegija ar universitetas yra visiška skylė. Kiekvienas turi stipriųjų pusių. Šiandien matome, kad turime 5 galingus universitetus, 3 – privačius universitetus. Panašus vaizdas ir kolegijose“, – ugdymo įstaigų reitingą komentavo vyr. redaktorius.
Anot jo, pavyzdžiui, VU nepavijamas moksliškume, KTU gerai įvertintas studentų, VDU stiprus tarptautinėje arenoje, LSMU išsiskiria kaip teigiamą įspūdį apie save sukūrusi įstaiga.
Vilniaus universiteto (VU) prorektorius, LAMA BPO valdybos narys dr. Valdas Jaskūnas sakė palaikantis aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką: „Mūsų bendruomenės lūkestis […], kad prisijungiančių universitetų mokslininkams ir bendruomenėms tai (universitetų susijungimas – aut. past.) suteiktų naujų galimybių, kurių negali garantuoti aplinka, kurioje jie yra dabar”.
Pagrindinis minėtos švietimo sistemos reformos stulpas, kaip teigė V.Jaskūnas, yra kokybės kėlimas, tačiau, anot jo, ugdymo įstaigų bendruomenės nesutaria, kas yra kokybiškas švietimas.
„Kartais keistai skamba iš kai kurių universitetų rektorių lūpų, kad sunku pasakyti, kas yra kokybė“, – stebėjosi VU prorektorius.
Anot jo, rasti šiuo klausimu sutarimą – svarbu: „Reikėtų nacionalinio susitarimo, kas yra kokybiškos studijos, kas yra kokybės standartai ir tų standartų reikėtų siekti visiems bendrai.“
V.Jaskūnas žadėjo, kad VU imsis iniciatyvos kuriant šį nacionalinį susitarimą.
Švietimo ir mokslo ministerija minimalų stojamąjį balą universitetams siūlo kelti iki 3, kolegijoms – iki 2. VDU neseniai pranešė savo ugdymo įstaigoje kelsianti balą iki 4 ar 6.
„Matysime, kaip universitetai laikysis šios kartelės“, – tikino V.Jaskūnas.
