Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]
Artėjant šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]
Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]
Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]
Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]
Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]
Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai. Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]
2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]
Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]
Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]
Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]
Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]
Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]
Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]
Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]
Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]
Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, […]
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) […]
Pagal taisykles galima ir taip, ir taip. Galbūt geriausia būtų visada rašyti pagrečiui abi formas? Taip mes demonstruotume šios asmenybės […]
Pastaruoju metu spaudoje, interneto svetainėse, viešojoje informacijoje ir kitur simboliniai pavadinimai (sudaryti iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme) […]
Kai kas maišos, sako rinkimų kompanija, nors iš tikro turėjo omeny kampaniją, pasitaiko, kad neskiria abituriento nuo absolvento ir pan. […]
Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, […]
Ar vartotinas pasakymas „tame tarpe“? Posakis tame tarpe gali reikšti tik konkrečią vietą, pavyzdžiui: Tame tarpe (t. y. tame grindų […]
Lietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu išsiaiškino, kokių lietuviškų žodžių rašyba gyventojams kelia daugiausia keblumų. Iš daugiau nei pusės tūkstančio […]
Pateikiame savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės straipsnį „Kalbiškai apie Užgavėnes ir blynus″, kuriame aptariami kalbiniai klausimai, susiję su Užgavėnių tema. Užgavėnės […]
Anot Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėjos Gaivos Petrauskienės, 2015 metais mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami šie […]
Naujųjų šventė – antrosios Kūčios? Švęsti Naujus metus sausio 1-ąją – nėra sena tradicija. Sausio pirmoji – ne tik Naujųjų […]
Šiandien Kūčių vakarienė – bene vienintelė tautinė tradicija, kurios laikosi beveik kiekviena lietuviška šeima. Žvakelė ant Kūčių stalo primins, kad […]
Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Kaip kreiptis? Rašyti Gerb. ar Gerbiamasis? Koks turėtų būti sveikinimo tekstas? Ar […]
Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? O juk išgirstam dar ir Senis Šaltis sakant. Sako, […]
Gruodis – savas ar skolintas? Gruodis – siekis, Kalėdų mėnuo. Kas tas Grigaliaus kalendorius? Adveñtas – ne šventė, o laikotarpis. […]
Dažnai tenka išgirsti netaisyklingai vadinamą vieną ar kitą kanceliarinę priemonę. Todėl pravartu po ranka turėti ir retkarčiais dirstelti į trumpą […]
Ar gali būti vartojamas žodis „blenderis“? Tai svetimybė. Lietuviški atitikmenys – (vaisių, daržovių) trintuvas, maišytuvas. Kaip skambėtų žodžio „kreipimasis“ daugiskaitos […]
Šie patarimai parengti atsižvelgiant į į įvairiuose tekstuose pastebėtus adreso pateikimo netikslumus ir į kalbos vartotojų dažnai užduodamus klausimus, susijusius […]
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba […]
Šie patarimai parengti atsižvelgiant į į įvairiuose tekstuose pastebėtus adreso pateikimo netikslumus ir į kalbos vartotojų dažnai užduodamus klausimus, susijusius […]
Ar galima priduoti objektą? Ne priduoti, o atiduoti objektą vertinti. Ar gali būti ažūrinis audinys? Ažūras – permatomas nėrinys ar […]
Dažnas kalbėtojas vis terpia į sakinį rusišką vertinį vienareikšmiškai. Tai mados žodis. Pasiaiškinkime, kiek toks vienareikšmiškai tinka ir kokių čia […]
Praėjusiais metais Nacionalinio diktanto konkursas telšiškiams buvo itin sėkmingas: pernai į finalą pateko 2 dalyviai ir abu (Rūta Norkutė ir […]
Žodis gegužė yra 3b kirčiuotės, kirčiuojamas kaip drebulė̃, pamiškė̃. Kiti linksniai kirčiuojami taip: V. gegužė̃ K. gegužė̃s N. gẽgužei G. […]