Naujos apygardų ribos: kam geriau?

Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą „Dėl 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo“, kuriuo patvirtintos naujos rinkimų apygardų ribos. Pavyzdžiui  Mažeikių rajono gyventojams –  vietoj Skuodo-Mažeikių rinkimų apygardos atsirado Akmenės-Mažeikių. Tai sukėlė sumaištį tarp rinkėjų ir politikų.  „Būdas žemaičių“ pasiteiravo nuomonės apie pasikeitimus Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo nario ir Mažeikių rajono politikų.

Mindaugas MIZARAS

Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas

Rengiant ir formuojant 2016 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų ribas Vyriausioji rinkimų komisija laikėsi iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punkto išplaukiančių principų: galimai vienodo rinkėjų skaičiaus apygardose – užtikrinant lygią rinkimų teisę; rinkimų apygardų ribų derinimo su valstybės teritorijos administraciniu padalijimu – teritorinio atstovavimo užtikrinimui; rinkimų apygardų (ir apylinkių) stabilumo (dar vadinamo „istoriškumo kriterijumi“) – rinkėjų ir kandidatų patogumui.

Sudarant apygardų ribas buvo įgyvendintas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, pagal kurį apygardose rinkėjų skaičius negali skirtis daugiau nei 10 procentų nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Iki šiol, 2012 m. Seimo rinkimuose ir anksčiau, Mažeikių miestas su keliomis jam gretimomis kaimiškomis rinkimų apylinkėmis sudarė vieną apygardą, o likusi Mažeikių rajono savivaldybės dalis buvo sujungta su Skuodo rajono savivaldybe į kitą rinkimų apygardą. Dabar pasikeitė tik tai, kad Skuodo rajono savivaldybę pakeitė Akmenės rajono savivaldybė. Skuodo rajono savivaldybės nebuvo galima jungti su Mažeikiais, nes šios savivaldybės rinkėjai buvo būtini formuojant Kuršo apygardą.

Kaimiškos savivaldybės tuštėja, jose rinkėjų skaičius ir toliau mažėja. Dėl šios priežasties formuojant Seimo rinkimų vienmandates rinkimų apygardas didėja jų teritorijos ir atstumai jose. Norint pasiekti reikiamą apygardos dydį, tenka prie jos jungti vis daugiau ir daugiau rinkimų apylinkių. Šiuose 2016 metų Seimo rinkimuose Jurbarko-Pagėgių, Varėnos-Trakų, Nalšios, Akmenės-Mažeikių kaip ir kitų kaimiškų vietovių apygardų teritorijos yra padidėjusios lyginant su ankstesnių rinkimų kaimiškų apygardų teritorijomis.

Kęstutis BARTKEVIČIUS

Seimo narys

Naujos būsimų LR Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribos patvirtintos vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą dėl rinkimų apygardų dydžio. Turiu pripažinti, kad toks didelis svyravimas, koks dabar yra Lietuvoje, tikrai neatitinka įprastinės demokratinės praktikos, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, reikšmingesnis nei didžiosiose.

Mažeikių rinkimų apygarda palyginus nedaug pasikeitė, tačiau kai kurių apygardų suardymas bus neįprastas ir politikams, ir rinkėjams. Žinoma, gaila netekus Viekšnių seniūnijos, kurioje per ketverius metus padarytas nemažas įdirbis, siekiant tinkamai realizuoti Viekšnių gyventojų poreikius, nes po ilgų diskusijų su atsakingų institucijų atstovais pavyko įgyvendinti Ventos regioninio parko apsaugos reglamento pakeitimus.

 Jau taip įprasta, kad žmogus tampa artimesnis tai vietovei, kurioje kelia kandidatūrą, jis turi žinoti, kuo gyvena apygarda, tačiau kartu su kitais Seimo nariais turi atstovauti ne tik apygardai, o ir visai tautai, todėl net ir pasikeitus apygardų riboms, kaip ir anksčiau, atidžiai išklausysiu visus besikreipiančius, spręsiu jų problemas, nes man rūpi visos rajono problemos, kaip antai sprendžiau Mažeikių-Skuodo apygardos rinkėjų kreipimąsi dėl Židikų seniūnijoje esančių Pikelių bei Ukrinų kaimų pašto skyrių uždarymo, pritraukiau iš valstybinės investicijų programos lėšų Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bendrabučio renovacijai, Sedos ligoninės renovavimui.

Antanas TENYS

Savivaldybės meras

Šio klausimo ištakos, manau, žinomos tiek  skaitytojams, tiek žurnalistams. Ar ką nors praradom? Rinkėjų daugiau buvo Skuode nei Mažeikiuose. Tiek pat, apie keturis tūkstančius, bus daugiau ir Akmenėje. Taip kad ir toliau  Mažeikiuose iškeltiems kandidatams bus sunku konkuruoti su akmeniškiais.

Dėl atstumų – tai ar ne tiek pat nuo Laižuvos iki Skuodo ir nuo Sedos iki Naujosios  Akmenės. Rinkėjams atstumas  nėra svarbus, rinkiminės apylinkės liks tos pačios. Galbūt čia yra šioks toks praradimas, nes organizuojant rinkimus su Skuodu jau buvo nusistovėję ryšiai tarp  rinkimų organizatorių, nuolat dirbančių šį darbą  nuo pat nepriklausomybės paskelbimo.

Savivaldybių  Vyriausioji rinkimų komisija neklausė, kaip pertvarkyti rinkimų apygardas. Projektą išstudijavę pastabų jam neturėjome.

Irena MACIJAUSKIENĖ

Savivaldybės mero pavaduotoja

Kadangi mažėja Lietuvoje gyventojų skaičius, daugumoje rinkiminių apygardų atsirado didelis rinkėjų skaičiaus skirtumas. Po Konstitucinio Teismo nutarimo Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino naujas apygardų ribas, taikant 10 proc. nuokrypio ribą.

Seimo narys, išrinktas ir prisiekęs Seime, turi atstovauti visos Lietuvos žmonėms, todėl manau, kad Seimo narys, kuris bus išrinktas Mažeikių apygardoje, atstovaus ne tik jo rinkiminės apygardos gyventojams, bet ir kaimiškosios, t. y. Akmenės-Mažeikių apygardos, ir visos Lietuvos gyventojams.

Sigutė BERNOTIENĖ

Savivaldybės mero pavaduotoja

Naujas rinkimų apygardų ribas gyventojai vertina įvairiai. Daugiau sulaukiame neigiamų atsiliepimų.

Mano nuomone, kadangi tai naujas dalykas, problemų gali kilti. Pateikiu pavyzdį: dauguma Akmenės rajono savivaldybės gyventojų gerai nepažįsta dabartinio Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų vienmadatėje apygardoje išrinkto Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus ir galbūt nežino, kokių Mažeikių rajono savivaldybei naudingų darbų jis atliko. Seimo narys neskirstė ir neskirsto nė vienos jam nepriklausančios ar priklausančios Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos ir stengiasi domėtis visomis problemomis, mėgina jas spręsti kartu su Mažeikių rajono savivaldybės vadovais, dalyvauja vietos bendruomenių renginiuose, aktyviai bendrauja su visuomene. Šiuos žodžius patvirtina ir viešojoje erdvėje – vietiniuose laikraščiuose, radijo stotyse, interneto svetainėse, televizijoje, taip pat feisbuke – skelbiama informacija.

Lina RIMKIENĖ

Tarybos narė

Iki perskirstymo, kuris buvo atliktas LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo pagrindu, Mažeikių rajonas atiteko Akmenei. Verta paminėti, kad iki šiol jis buvo priskiriamas Skuodui, taigi atstumų prasme būsimasis Seimo narys labai smarkiai nenukentės.

Kitas dalykas yra veiklos efektyvumas ir galimybė įsigilinti į gyventojų poreikius. Iki šiol buvusioje Skuodo-Mažeikių apygardoje, mano žiniomis, nė karto nebuvo išrinktas mažeikiškis. Natūralu ir žmogiška, kad „savas kailis arčiau kūno“, taigi ir Mažeikių rajone išrinktas Seimo narys – skuodiškis – daugiau dėmesio skyrė Skuodo rajonui.

Po šių metų perskirstymo visas Mažeikių rajonas atiteko Akmenės-Mažeikių apygardai. Rinkėjų skaičiumi Mažeikių rajonas šioje apygardoje atsilieka nuo Akmenės, taigi natūralu, kad lemiamą žodį rinkimų dieną tars akmeniškiai. Mažeikių rajonas galimai vėl liks podukros vietoje, jei Seimo nariu taps akmeniškis.

Kita vertus – ypač įdomu, kodėl perskirstant apygardas, iš Mažeikių (miesto) apygardos buvo „atimtas“ Viekšnių miestas ir netikėtai priskirti Auksūdys ir Laižuva, iki tol priklausę rajono apygardai. Politikos užkulisiuose kalbama, kad dėl to socialdemokratų partijos naudai pasistengė Z. Vaigausko atstovaujama Vyriausioji rinkimų komisija.

Sigitas KAKTYS

Tarybos narys

Suprantu, kad naujas LR Seimo rinkimų įstatymas įneša daug painiavos, tačiau apygardų ribas reikėjo keisti. Tai įpareigoja Konstitucinio Teismo sprendimas. Gyventojų skaičiaus mažėjimas dar gali sukurti ir kitų problemų, pavyzdžiui, gali reikėti ateityje rinkti kitokį Mažeikių ir N.Akmenės savivaldybių tarybų narių skaičių.

Matau dvi problemas – gyventojams pasiekti Seimo narį, sulaukti jo konsultacijų ar interesų gynybos. Na, kita problema – tai paties būsimo Seimo nario veikla. Dideliame mieste pasiekti rinkėjus žymiai lengviau. Taigi reiks rasti daugiau resursų šitokio Seimo nario veiklai palaikyti bei jam intensyviau dirbti su skirtingomis rinkėjų grupėmis. Gal įstatymu bus įtvirtinta tokiems Seimo nariams teisė turėti daugiau padėjėjų?

Na, yra ir kitas argumentas. Apygardos dydis nėra tiek svarbus. Šiuolaikinės transporto ir ryšio priemonės leidžia operatyviai spręsti ir sudėtingesnes nei ši problemas. Be to, Seimo nario pagrindinė veiklos užduotis – leisti teisingus, žmonių lūkesčius atitinkančius įstatymus. Tai darbas pačiame Seime. Šiame darbe apygardos dydis neturi jokios reikšmės.

Judyta ČEJAUSKIENĖ

Tarybos narė                    

Mes buvome įpratę prie Mažeikių-Skuodo rinkimų apygardos ir naujas žemių dalijimas man primena vaikišką filmuką apie kazokus, kurie mergas vadavo.

Žinau, kad jau kai kurie būsimi ar bent siekiantys būti Seimo nariai šiose apygardose turėjo savotišką įdirbį, buvo susitikę su žmonėmis, bendravo arba bent pažįsta savo rinkėjus. Dabar tai jau naujas iššūkis ir visiškai nereikalingas, o atstovauti tiek tiems, tiek aniems, manau, šiek tiek keistoka ir primena gražią ir protingą beždžionę: kad ir kiek besistengtum, vis tiek atrodys, jog kažkam dėmesio skyrei mažiau, o ir Dievas visada arčiau, jei bažnyčia toliau.

Žinoma, tai priklauso nuo politiko apsukrumo, bet ne veltui sakoma, kad svetimoje varpinėje pranašu nebūsi. Mano nuomonė radikali – iš viso mažinti parlamentarų skaičių, kuris baigiančiai išsivaikščioti Lietuvai ryškiai per didelis ir, manyčiau, užtektų 101. Nuo savivaldybės po vieną ir keletą nuo didžiųjų miestų. Gerbsiu šį Seimą,

jei jis, taupydamas ir gerbdamas savo tautą, tai įteisins, o ribų braižymas – tik kosmetika ant senmergės veidelio. Esminio pokyčio nematau.

Genoveita GRICIENĖ

Tarybos narė

Seda ir dalis kaimiškųjų teritorijų jau seniai priklausome Skuodo-Mažeikių apygardai ir klausimų dėl mūsų interesų atstovavimo nebekyla. Seimo nariai daugiausia vargo turi rinkiminės kampanijos metu, nes tada tikrai važinėja po visą plačią apygardą, o pradėjus darbą Seime, gyventojai turėtų patys kreiptis į savo Seimo narį, bet mūsų žmonės dar nėra tokie aktyvūs ir pilietiški. Be to, realiai problemos sprendžiamos rajono savivaldybės teritorijos ribose ir, reikalui esant, vis tiek kreipiamasi į savo rajono Seimo narį, o ne ieškomas savo rinkiminėje apygardoje rinktas žmogus. Manau, ir nebūna atvejų, kad rajonui atstovaujantis Seimo narys nepriimtų  savo rajono žmonių, nes atėjusysis už jį nebalsavo, kadangi priklauso kitai apygardai. Manau, kad čia tiesiog būtini rinkimų formalumai.