16 gruodžio, 2020
Skuodo rajono savivaldybė

Naujovės Skuodo rajono reprezentacijoje: sukurtas prekinis ženklas, muzikinis kūrinys ir vaizdo klipas

Vaizdo klipo filmavimo pradžia, aptariamos detalės

Pristatomi didžiulio, trijų dalių, kūrybinio projekto, reikšmingo Skuodo rajono reprezentacijos atžvilgiu, rezultatai: sukurtas rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“ bei vaizdo klipas. Visos šios reprezentacinės priemonės turi savo vertę ir reikšmę, perduoda informacinį turinį, o susijungusios į vieną visumą jos ištransliuoja stiprią žinią: Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! Neapsigaukite, žodis „kietas“ vartojamas ne todėl, kad siekiama pasigirti ar parodyti, kad esame geresni už kitus, o todėl, kad šis žodis atspindi daug svarbių rajonui dalykų – juk niekur kitur tiek akmenų, kiek yra čia, visoje Lietuvoje nerasite, čia gyvena tvirto ir atkaklaus būdo žmonės, o kas svarbiausia – krašto istorija byloja, kad šioje žemėje daugiau nei prieš tūkstantį metų gyveno karingi ir vieningi kuršiai, jų sostinė – Apuolė – buvo anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, Apuolėje gyveno mūsų protėviai ir ten formavosi mūsų krašto pagrindas, kuris vis dar aiškiai matomas ir šiandien. Vieni iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra išlikę gausūs aukuro akmenys, Skuodo miesto aikštė papuošta kuršių sagės simboliu, kasmet organizuojamas tradicinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, rajone informaciniai stendai, kryptrodės, nuorodos į lankytinus objektus apipavidalinti kuršių simbolika ir kt.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis. „Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau“, – sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, – Savivaldybės merui taip pat antrino viena iš pagrindinių projekto iniciatorių Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Pasak jos, nuolat svarstyta, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Dabar visa tai ir yra įgyvendinta. „Jau džiaugiamės projekto rezultatais ir labai norime, kad juos pamatę, išgirdę žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera, o vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu dar labiau sustiprėtų. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug teigiamų prasmių“, – sakė D. Budrienė.

Svarbu paminėti, kad prie šio trijų dalių projekto dirbo apie 100 žmonių: nuo idėjos sumanytojų, režisierių, grafikos dizainerių iki techninio personalo.

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas yra sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Iš esmės šis ženklas yra pasaulio medžio simbolis, nes viršuje yra Perkūno ženklas, o tai reiškia dangų, apačioje matomas Maros ženklas, kuris simbolizuoja vandenų karaliją, ir yra pagrindas, ant kurio tarsi stovi mūsų krašto žmonės, esantys tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Šis ženklas yra archetipinis, paremtas istorine heraldika.

Ženklu siekiama atgaivinti savivertę, parodyti mūsų krašto šaknis. Nuo to mes nepasidarome geresni už kitus, bet nesame ir blogesni, mes tiesiog esame unikalūs ir originalūs. Šis ženklas turėtų vienyti visus rajono gyventojus, išlaikyti Skuodo miesto bei rajono atspindinčią dvasią ir simboliką, sąsają su kuršiškuoju laikotarpiu.

Ženklo dvi bazinės spalvos yra prūsiška mėlyna ir auksinė.  Mėlyna išsiskiria iš aplinkos, o auksinė spalva yra kaip saulės, derliaus simbolis. Ženkle matoma runų rašto, senovės rašto stilistika. Ženklas turi ne tik bendrinės kalbos variantą, bet ir žemaitišką, ir anglišką.

Kuriant ženklą vadovautasi šiais raktiniais žodžiais: akmuo, baltų gentis, kuršiai, turizmas, istorinis palikimas, žmogus, akis, ornamentai, tvirtas, originalus, kietas.

Ženklas bus naudojamas rinkodaros ir komunikacijos priemonėse, turizmo srityje, renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, prezentacijose, gaminant suvenyrus ir kt. Ženklą galės naudoti įstaigos, įmonės, organizacijos, bendruomenės, atsižvelgusios į ženklo stiliaus vadove pateiktą informaciją.

Ženklo idėją vizualiai įgyvendino, stiliaus vadovą parengė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas.

„Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“

Muzikine projekto dalimi pasirūpinti buvo pasiūlyta gerbiamam kraštiečiui, multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį. S. Petreikis pasiūlymą priėmė ir į projektą įtraukė savo brolį Donatą Petreikį, kuris ir yra muzikos autorius. Multiinstrumentalistas S. Petreikis sako, kad brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Tolimesnio įkvėpimo kūriniui ieškota pačioje Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse. Kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu. Todėl kūrinys dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dinamiškos ir net grėsmingos nuotaikos. Muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.  Skuodo kraštui didžiulė garbė turėti garsių kraštiečių specialiai kurtą himną, kuris išpildytas ne tik garsiškai, bet ir vizualiai.

Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis  prie didžiausio Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmens atlieka naująjį kūrinį.

Vaizdo klipas „Samogits“

Reprezentacinis vaizdo klipas turi įdomų, mistišką siužetą. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių. Vaizdo klipe buvo siekiama parodyti rajono gamtą, objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, norint perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį, gyvenimą. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras atspindėti čia gyvenančius žmones, o tai geriausiai gali padaryti asmenys, turintys ryšį su šiuo kraštu. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad Skuodo krašte yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus.

Vaizdo klipą tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties intensyviai filmavo vaizdo agentūra „Turbo“.

Dalis „Samogits“ vaizdo klipo filmuota prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Klipe matomi ir kiti svarbūs, unikalūs gamtos objektai: Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, Apuolės piliakalnis (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė), Šauklių tundra (kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejus bei Vaclovo Into Respublikinio akmenų muziejaus parkas, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią, ir Truikinių šaltinėlis – hidrologinis gamtos paminklas.

Skuodo krašto video pristatymą žiūrėkite čia.

Akivaizdu, rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, muzikos kūrinys ir vaizdo klipas yra kur kas daugiau nei tiesiog vaizdas, muzika, logotipas, spalvos, šūkis, tai yra visa Skuodo krašto esatis. Šių reprezentacinių priemonių derinys išryškina Skuodo krašto specifiką, stiprina tapatybę, apimant ekonominius, socialinius, aplinkos, istorinius ir kultūrinius aspektus. Tikimasi, kad nuo šiol Skuodo rajonas taps labiau atpažįstamas ir pritrauks daugiau atvykstančių pažinti Skuodo kraštą.

Gruodžio mėnesio pradžioje buvo planuojamas didžiulis renginys, kurio metu būtų pristatytas projektas ir jo rezultatai, tačiau dėl prastos epidemiologinės koronaviruso situacijos jis negalėjo įvykti.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Kelionės vienam dažnai vertinamos kaip drąsos reikalaujantis žingsnis, tačiau jos suteikia neįtikėtiną laisvės jausmą ir galimybę pažinti save. Spontaniškumas čia […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Šiandien beveik 3,5 tūkst. žygeivių sugužėjo šventiškai ir aktyviai praleisti laiką kalėdiniame „TrenkTuro” žygyje Druskininkuose. Čia juos pasitiko kalėdiškai pasipuošęs […]

6 gruodžio, 2024

Klaipėdos rajono centras Gargždai šiandien prisipildė stebuklų ir gražiausių emocijų. Po ilgos pertraukos aikštėje įžiebta gyva, maždaug 12 metrų aukščio […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Nuo pirmadienio, kai įsigalios naujas įstatymas, pagal kurį viešbučių savininkai ir automobilių nuomos įmonės privalės vyriausybei siųsti asmeninę informaciją apie […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]