Naujų mokslo metų tikslai aptarti ugdymo įstaigų vadovų susitikime
Kretingos muziejuje rugpjūčio 29 dieną surengtas tradicinis savivaldybės ugdymo įstaigų vadovų pasitarimas. Prieš naujuosius mokslo metus pasikalbėti su Kretingos rajono savivaldybės vadovais ir svečiais iš Švietimo ir mokslo ministerijos apie laukiančias naujoves, aptarti šiandieninę švietimo situaciją ir naujus tikslus susirinko apie penkiasdešimt rajono ugdymo įstaigų vadovų ir pavaduotojų.
„Lietuvos švietimo sistemoje pasigendu aiškios vizijos, nacionalinio susitarimo dėl švietimo ir mokslo strateginių gairių. Pirmiausiai reikėtų remtis mokslo tyrimais, analizėmis, senųjų pedagogų gerąja patirtimi, jų siūlymais, įžvalgomis ir tik tuomet vykdyti pokyčius šioje, itin jautrioje švietimo srityje. Norėtųsi daugiau nuoseklumo, stabilumo ir užtikrintumo numatant kryptis mokslo kokybei gerinti, kad vaikas mokykloje įgytų ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, taip pat nemažiau svarbu yra išugdyti jaunimą kūrybingomis, motyvuotomis asmenybėmis, piliečiais, nebijančiais savarankiško gyvenimo iššūkių“, – pasitarime, į kurį šiemet buvo pakviesti ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo atstovai, kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Švietimo įstaigų vadovams meras linkėjo kantrybės, ištvermės, sveikatos, gerų santykių kolektyvuose ir atsakingo požiūrio disponuojant lėšomis.
Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė susitikime akcentavo vaiko emocinio intelekto ir jo ugdymo svarbą. „Gaila, bet šeimų, savo atžaloms duodančių gerų emocijų impulsą, mažėja. Šiuolaikinis jaunimas per mažai skaito, o knygos juk teikia dvasinę ramybę, ugdo žmogų, kaip asmenybę, padeda tobulėti. Technologijos negali pakeisti vaiko taip laukiamo apkabinimo ar šilto, palaikančio žvilgsnio, todėl tikiu, kad kartu su savo kolektyvais rasite galimybių vaikų emocinio intelekto lavinimui skirti didesnį dėmesį – tai labai svarbu jam padedant lengviau integruotis į visuomenę“, – pabrėžė tarybos narė.
Esmines Švietimo įstatymo pataisas dėl smurto ir patyčių prevencijos mokyklose apžvelgė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Čeledinienė. „Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, pagal patyčių dažnį Lietuva yra 42 vietoje iš 44 šalių. Patyčias mokyklose patiria apie 31 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, tačiau 46,3 proc. mokyklų šiai dienai neįgyvendina nė vienos smurto ir patyčių prevencinės programos. Todėl jau nuo rugsėjo 1 dienos kiekviena švietimo įstaiga privalės įgyvendinti bent vieną nuoseklią prevencinę programą, tiek smurtaujantiems ar smurtą patyrusiems mokiniams bei mokytojams privalės būti suteikta psichologinė pagalba, o pedagogai kas ketverius metus turės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinio ir emocinio ugdymo srityje“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė, akcentavusi, kad mokykloms ministerija siūlo rinktis per 20 prevencinių programų.
Prevencinių programų praktinio įgyvendinimo ypatumus pristatė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė. Jos teigimu, prevencinės programos būna efektyvios tik tuomet, jeigu yra pasirenkamos ir vykdomos nuolat, visų mokyklos bendruomenės narių sutarimu: mokinių, tėvų, mokytojų ir kitų specialistų.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila pristatė mokinių skaičiaus rajone pokytį ir jo priežastis, spręstinas problemas ugdymo procese: ikimokyklinio ugdymo poreikio tenkinimą, švietimo įstaigų aprūpinimą pažangia technologine įranga, pilietinių iniciatyvų rėmimą, savarankiškos veiklos skatinimą ir kt. Apžvelgdamas naujoves, kurios mokyklas pasitiks nuo rugsėjo 1-osios, A. Sungaila pažymėjo medijų ir informacinio raštingumo ugdymo stiprinimą, įvedamą pasirenkamąją nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programą vyresnių klasių mokiniams, naujas programas, pagal kurias lietuvių kalbos mokysis 1–10 klasių mokiniai, didesnį dėmesį pagalbai mokiniui.
Mokytojo kompetencijų, kvalifikacijos tobulinimo svarbą mokymosi pažangai savo pranešime akcentavo Kretingos rajono švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė.
Rajono mokinių ugdymosi pasiekimus pasitarime apžvelgė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė. „Gaila, bet mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai nedžiugina: nuo 2015 metų lietuvių kalbos rezultatai yra prastėjantys, lyginant su praėjusiais metais suprastėjo 5,6 proc., matematikos – 7,4 proc. Panašios tendencijos pastebimos rajono abiturientams laikant valstybinius brandos egzaminus. Fizikos ir matematikos egzaminų rezultatai aukštesni nei šalies vidurkiai, tačiau lietuvių kalbos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos – žemesni, chemijos ir biologijos atitinka šalies vidurkius“, – sakė D. Tranizienė. Jos manymu, pasiekimams gerinti reikėtų teikti kryptingą pagalbą mokytojams, mokant veiksmingai organizuoti ugdymo procesą, dirbti individualizuotai, pagal kiekvieno vaiko mokymosi galias ir poreikius, telkiant dėmesį į gimtosios kalbos, socialinių mokslų mokymą, ir plėtoti mokytis padedančią neformaliojo švietimo veiklą.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas savo pranešime akcentavo, kad šiais metais savivaldybės biudžeto asignavimuose išlaidos švietimui sudaro 15,9 mln. Eur arba 43 proc. viso savivaldybės biudžeto. Apžvelgęs atskiroms švietimo įstaigoms tenkantį finansavimą ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bei poreikius, pastarųjų metų investicijas į mokyklų infrastruktūros gerinimą, administracijos direktorius įvardijo svarbiausią 2017–2018 metų tikslą, keliamą ugdymo įstaigų vadovams ir Švietimo skyriui, – racionalų aplinkos lėšų naudojimą, jas nukreipiant ugdymo kokybei gerinti, ir dėmesio sutelkimą į mokinių akademinių pasiekimų gerinimą.