Ne viskas, ką galima suskaičiuoti yra svarbu. Ne viskas, kas yra svarbu, gali būti suskaičiuota
Ši Alberto Einšteino gyvenimo pamoka ypatingai aktuali baigiantis kalendoriniams metams, analizuojant ir matuojant, kiek užsibrėžtų tikslų ir darbų pavyko įgyvendinti metų bėgyje. Apie tai tikriausiai susimąsto ne tik įstaigų vadovai, verslininkai, žemdirbiai, inžinieriai, rašytojai, aktoriai, chirurgai, bet ir mamos, tėčiai, vaikai. Būtent toks savo veiklos vertinimas ne tik įprasima būtį, tačiau leidžia svajoti ir susidėlioti prioritetus bei pagrindinius žingsnius ateinantiems metams.
Pokalbiui apie tai „Šilelyje“ pakvietėme keletą anykštėnų ir uždavėme jiems šiuos klausimus:
1. Kokius pagrindinius uždavinius bei tikslus šiais metais pavyko įgyvendinti Jūsų vadovaujamoje įstaigoje, kuriais galite pasidžiaugti su anykštėnais, o gal ne tik?
2. Kiek atkaklumo ir pastangų reikėjo tam, jei kalbėtume apie kolektyvą, kitų institucijų palaikymą, paramą, bendradarbiavimą?
3. Kokius neįgyvendintus planus ir svajones būtinai perkelsite į 2016 metų darbo kalendorių?
4. Kas Jums pagal A. Enšteino pamoką darbinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime buvo svarbiausia šiais metais, bet nesuskaičiuojama ir nepasveriama jokiais dydžiais, tačiau džiugina ir glosto širdį?
Pokalbis su Anykščių socialinės globos namų direktore Jolita Gečiene
1. – Baigiantis metams miela pasidžiaugti ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rezultatais. Anykščių socialinės globos namų veiklos tikslas – tenkinti senų ir neįgalių žmonių, psichikos ligonių gyvybinius poreikius, sudaryti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jų teises bei teisėtus interesus, skatinti sugebėjimą pasirūpinti savimi, padėti įveikti socialinę atskirtį bei, pagal galimybes, padėti integruotis į visuomenę. Kadangi 2014 m. buvo atidarytas Anykščių socialinės globos namų Burbiškio grupinio gyvenimo namų filialas, buvome užsibrėžę tikslą per 2015 m. pilnai apgyvendinti namus, siekiant didinti stacionarių socialinių paslaugų prieinamumą psichikos negalią turintiems Anykščių rajono gyventojams, jiems sudarant sąlygas gauti aukštos kokybės socialinės globos paslaugas.
Per šiuos metus įgyvendinome daug mažų ir didelių tikslų: teikėme gyventojams kompleksinę pagalbą; tenkinant asmens gyvybinius poreikius, vykdėme sveikatingumo bei sociokultūrinius projektus; dalyvavome 2015 m. suaugusiųjų mokymosi savaitės judėjime; laimėjome Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos organizuotą konkursą „Aktyvus mokymasis aktyviam gyvenimui“ ir buvome apdovanoti diplomu bei specialiuoju prizu.
2. – Kiekviename darbe be atkaklumo ir pastangų neapsieinama. Siekiant kuo prasmingesnės veiklos, reikalingas palaikymas, parama ir supratingumas. Už tai esame dėkingi mūsų steigėjams – Anykščių rajono savivaldybei. Sulaukėme tikrai didžiulės paramos iš „Senučiukų“ bendruomenės, kuriai vadovauja dr. Urtė Lina Orlova. Ji negaili savo laiko, savanoriškais pagrindais organizuoja įvairias gerumo akcijas Lietuvos mastu tam, kad mūsų globotiniai gyventų geriau, gražiau ir linksmiau. Ženklių rezultatų davė ir bendradarbiavimo su kitomis socialinės globos įstaigomis bei vietos bendruomene stiprinimas.
3. – Ateinančiais metais stengsimės pritraukti projektines lėšas, įgyvendinant socialinės plėtros projektus panaudojant nacionalinę, Europos Sąjungos bei kitą paramą, toliau stiprinsime bendradarbiavimą su Respublikoje esančiomis socialinės globos įstaigomis, suaugusiųjų švietimo, prevencijos, savanoriškomis organizacijomis bei vietos bendruomene. Globos namuose užtikrinsime aplinką, pagrįstą abipusiu gyventojų ir globos namų darbuotojų pasitikėjimu ir pagarba.
4. – Nesuskaičiuojamas ir nepasveriamas yra žmonių gerumas – kalbu apie „Senučiukų“ bendruomenę ir Urtę Liną Orlovą, kuri skatina žmones būti geresniais, jautresniais ir tuo gerumu, šiluma ir atjauta dalintis su kitais – su senyvo amžiaus asmenimis, su neįgaliaisiais. Mūsų globos namų gyventojai nuolat džiaugiasi „Senučiukų“ organizuojamomis gerumo akcijomis ir dovanomis, o matant gyventojų laimingus ir dėkingumo kupinus veidus, išryškėja nepamatuojama vertybė – kokybinis rezultatas. Dėka „Senučiukų“ mūsų globos namuose įsteigtos bibliotekėlės, kurioms knygas surinko geranoriški Lietuvos žmonės. Globos namų gyventojus aplankė savanoriai su šuniukų terapeutų komanda, kurie gyventojams atliko terapiją. Šiuo metu vyksta šventinių laiškų globos namų gyventojams akcija, laiškų sulaukiame ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio lietuvių. Kai kurie sveikintojai į laišką įdeda dovanėlę. Mūsų filialus jau pasiekė ir kitos dovanos iš kalėdinių žaislų dirbtuvių – gavome vaikų rankomis gamintus žaisliukus ir žalią gyvą eglutę su lempučių girliandomis. Ši jauki gerumo dovana šventiniu laikotarpiu džiugina mūsų globos namų gyventojus. Tačiau labiausiai pradžiugino ir sujaudino „armonikos“ istorija. Svėdasų senelių globos namų filialo gyventojas moka groti dvieile armonika, kurios mums niekaip nepavyko įsigyti, tad „Senučiukai“ suorganizavo gerumo akciją. Jos metu vienos įstaigos darbuotojų kolektyvas visą mėnesį kepė pyragus ir nešė bendradarbiams į darbą. Saldumynų mėgėjai, įmesdavo į dėžutę po padėkos pinigėlį, sukaupė dalį lėšų armonikai. Kitą dalį pinigų surinko VU TSPMI studentai. Pyragų dieną jie nešė iš namų įvairiausius gardėsius, o kiti jais vaišinosi ir dosniai atsilygino. Taip susikaupė kita dalis lėšų. Štai tokia puiki istorija, kaip pyragai transformavosi į armoniką.
Gera jausti paramą ir žinoti, kad gyvename apsuptyje dosnių, supratingų ir jautrių žmonių, kurie dalinasi gerumu su kitais.
Jaunas verslininkas, anykštėnas Deividas Dilys, besidarbuojantis aktyvaus turizmo ir laisvalaikio pramogų srityje, apie praeinančius metus kalbėjo trumpai ir optimistiškai.
– 2015 – ieji metai mano šeimai ypatingi. Spalio mėnesį mums gimė antras sūnus. Dviejų su puse metukų Dovydas turi broliuką Kristupą.
Aktyvaus turizmo ir laisvalaikio pramogos – tai pagrindinė mano veikla, kuri šiais metais buvo labai prasminga. Praėjusios vasaros oro sąlygos buvo labai palankios aktyvioms šeimų atostogoms, todėl tiek Nuotykių parke, tiek Labirintų parke lankytojų netrūko. Rugpjūčio mėnesį atidarytas Lajų takas Anykščių krašte buvo pats svarbiausias įvykis turizmo plėtros srityje. Jo dėka praėjusį sezoną Karklų labirinte lankytojų skaičius išaugo tris kartus, sezonas tęsėsi kur kas ilgiau. Jo metu abiejuose parkuose dirbo apie trisdešimt žmonių.
2016 metais anykštėnams ir miesto svečiams bei turistams planuojame pasiūlyti naujų pramogų, kurios veiks ir šaltuoju metų laiku. Nauji atrakcionai atsiras jau ateinančio sezono pradžioje. Paslaugų asortimentą plėsime ir kursime ta linkme, kad Anykščiai būtų populiarūs ir žiemą. Tuomet parkuose jauni anykštėnai galės dirbti ištisus metus. Juk turėti pastovius ir patikimus darbuotojus taip pat labai svarbu.
Kai prieš penkerius metus grįžau į Anykščius, draugai dar gyveno užsienyje. Dabar mūsų draugų rate yra bene penkios šeimos gyvenančios Anykščiuose ir auginančios po du vaikučius. Tačiau yra ir priešingai. Ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį išvažiuoja ne vienas ir ne du anykštėnai. Jiems linkiu būtinai po kurio laiko grįžti į Lietuvą, į Anykščius ir planuoti savo ateitį čia. Kiekvienas pasirinkimas individualus ir skirtingas, tačiau tuo gyvenimas ir įdomus.
Kokie buvo praeinantieji metai, pasakojo Traupio pagrindinės mokyklos mokinė, dvylikametė Indrė Musteikytė. Būdama 8 metų ji pateko į Lietuvos rekordų knygą „Factum“ kaip jauniausia knygos autorė.
– Aš gimiau Ožkos metais, o 2015-ieji – šio gyvūno metai. Tad šie metai man buvo ypatingai sėkmingi tiek moksle, tiek kūryboje. Buvau užsibrėžusi pelnyti mokyklos įsteigtą prizą- stiklinį obuolį „Geriausiam Traupio pagrindinės mokyklos mokiniui“. Ir šią svajonę įgyvendinau: aš jį pelniau! Laimėjau ne vieną mokyklinį konkursą, o pats svarbiausias įvertinimas – tai prizinė vieta nacionaliniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“. Teko pabuvoti Prezidentūroje ir atsiimti prizą iš LR Prezidentės rankų!
Buvau labai nustebinta per savo 12- ąjį gimtadienį gavusi dovanų pačios parašytą apysaką- pasaką „Kartą girioje“. Aš ją rašiau dar ketvirtoje klasėje ir nemaniau, kad kada nors ji bus išleista kaip knyga. Labai džiaugiuosi ir dėkoju šeimai už tokį siurprizą.
– Kiek pasakų knygų esi sukūrusi?
– Parašiusi turiu 4 knygas: „Laikrodukas Tuksis“, „Užkeiktas žiedas“, „Trolių tiltas“ ir pati naujausia – „Kartą girioje“. Esu parašiusi ir eilėraščių, o šiuo metu rašau tikras mokyklines istorijas.
– Papasakok apie pačią naujausią knygą?
– Knygoje „Kartą girioje“ aprašiau linksmas istorijas girioje. Knygos pagrindiniai veikėjai- meškiukas Pupsis ir lapės Gudrija bei Atisė. Galime sutikti kiškį Kiklių, barsuką Godišių, blogiukus ežį Piktuką Apgavinsį ir driežą Pupu Luesą, kuriems gaudyti suburiamas Slaptasis klubas. Girioje vyksta spektakliai, koncertai, varžybos, girios gyventojai klausosi „Miško žinių“, įstatymus priima Gyvūnsybė (vyriausybė), gyvūnai susisiekia giriafonu (telefonu), galima atsiskaityti uoginais (girios pinigais), veikėjai iš vienos girios į kitą keliauja giriamašiniuku.
Tikiuosi, kad skaitytojams patiks. Pirmoji šios knygos vertintoja buvo mano geografijos mokytoja. Susilaukiau daug liaupsių.
– Kokius sumanymus ir svajones būtinai perkelsi į 2016 metų kalendorių?
– Labai myliu gyvūnus ir man labai gaila gyvūnėlių, kurie neturi namų. Svajoju įsteigti gyvūnėlių prieglaudą, ar bent jau būti savanore, bet čia tik tolimos ateities svajonė. Ją labai noriu įgyvendinti ir, savaime suprantama, tai bus perkelta į 2016 metų kalendorių, vėliau į 2017… iki kol suaugsiu. O šiek tiek mažesnė, bet irgi didelė svajonė, nugyvenusi su manimi jau kelis metus – užaugusi noriu tapti garsia rašytoja ir sukurti tokias knygas, kurias visi norėtų skaityti.
– Papasakok apie sutiktus žmonės, bendraamžius, kurie Tave įkvepia kūrybai?
– Labiausiai kurti norisi tada, kai kas nors pagiria, kad įdomiai rašau ir aišku tada, kai pasirodo nauja mano knyga. Didžiausia mano kūrybos mūza – mama. Su mamos džiaugsmu, kai man sekasi ar ką nors naujo sukuriu, ateina pačios įvairiausios kūrybinės mintys. Mama man pats artimiausias žmogus, jai pasipasakoju slapčiausius dalykus. Kartais ji pasako, kokį vieną vienintelį žodį ar trumpą sakinuką, bet tokį tikslų ir įdomų… Taip randasi įvairiausios istorijos.
– Kas Tau pagal A. Einšteino pamoką buvo svarbiausia šiais metais, bet nesuskaičiuojama ir nepasveriama jokiais dydžiais, tačiau džiugina ir glosto širdį?
– Man nesuskaičiuojama ir nepasveriama jokiais dydžiais yra mano šeima: mama, tėtis, brolis ir sesė. Kai jaučiu artimųjų meilę ir palaikymą, esu be galo laiminga. Tada norisi kurti, svajoti, daryti gerus darbus.
