Neatrastoji Marijampolė Jurgio Matulaičio keliais
Marijampolė išsidėsčiusi Sūduvos krašto centre, prie Šešupės kranto. XVIII a. viduryje marijonai čia įsteigė vienuolyną. Nuo jo XVII a. antrojoje pusėje čia įsikūręs kaimas gavo Marijampolės vardą. Marijampolė tapo vieninteliu Lietuvoje miestu, įreikšminusiu vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės Marijos vardą.
Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje ilsisi 1987 m. popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintuoju paskelbto arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) kūnas. Jurgis Matulaitis – kol kas vienintelis palaimintuoju paskelbtas XX a. pradžios lietuvis. Jo asmenybė itin traukia Lietuvos ir užsienio piligrimus. Ypač daug maldininkų susirenka per pagrindinį palaimintojo Jurgio liturginį minėjimą ir per kasmet liepos mėnesį Marijampolėje iškilmingai švenčiamus Pal. Jurgio Matulaičio atlaidus. Netoli esančioje palaimintojo tėviškėje Lūginėje pastatyta Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia. Į Lūginę organizuojami maldingi žygiai, vyksta dvasinio ugdymo renginiai jaunimui. 1918–1928 m. kongregacijos centras buvo Marijampolė, vėliau – Roma. Svarbiausias kongregacijos tikslas – skleisti Švč. Mergelės Marijos kultą. Marijonai pasaulyje pasklidę gana plačiai: jie įsikūrę Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, daugelyje kitų šalių. Ypač stiprūs marijonų vienuolynai Brazilijoje.
Bazilikoje, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago ėmė atsirasti raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai davė akstiną pradėti beatifikacijos bylą. Daugelis mūsų dienų žmonių jo gyvenime įžvelgia sąsajų su savo patirtimi: gimęs ir augęs ūkininkų šeimoje jis pasiekė akademinių aukštumų; anksti liko našlaitis, su kaupu patyrė ligos bei kančios išbandymų; pažinęs didmiesčių gyvenimo kontrastą tapo Bažnyčios socialinio mokymo pranašu. Marijampolės bazilikoje lakoniškas palaimintojo Jurgio Matulaičio kapo koplyčios interjeras nuteikia apmąstyti gyvenimo iššūkius krikščioniškojo realizmo dvasia.
Marijampolė – miestas, savo vardą gavęs Dievo Motinos garbei. Daugiau kaip prieš 250 metų čia įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija. Marijampolė ilgainiui tapo šios vienuolijos centru Lietuvoje. Dabartinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statyba rūpinosi ir lėšas jai telkė nuo seno šios parapijos sielovadoje darbavęsi marijonai bei kiti geradariai. Pastatyta bažnyčia pašventinta 1824 m., suteikiant jai Marijonų vienuolijos globėjo šv. arkangelo Mykolo titulą.
XIX a. antroje pusėje dėl caro valdžios siekių užgniaužti Katalikų Bažnyčią, ypač vienuolijas, Marijonų vienuolija buvo beveik išnaikinta. Ją XX a. pradžioje atgaivino iš šių vietų kilęs arkivyskupas Jurgis Matulaitis, pats tapęs marijonu, vėliau šios vienuolijos generolu. Vienuolijos centru Lietuvoje vėl tapo Marijampolė. Pastoracijoje darbavosi ne tik marijonai, bet ir arkivyskupo J. Matulaičio įsteigta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolija. Dėl aukšto lygio katalikiškų švietimo įstaigų, veiklių katalikų organizacijų, religinės leidybos bei spaudos, vertingos ir didelės katalikiškos bibliotekos, įsteigtos arkivyskupo J. Matulaičio, prieškariu Marijampolė garsėjo kaip vienas Lietuvos katalikiškojo gyvenimo centrų.
1934 m. į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią iš Kauno katedros perkėlus 1927 m. mirusio arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaikus, ši bažnyčia tapo piligrimystės vieta – prie šventu gyvenimu garsėjusio ganytojo kapo ateidavo pasimelsti ne tik Marijampolėje gyvenantys maldininkai, bet ir atvykę iš toliau. Popiežiui Jonui Pauliui II 1987 m. birželio 28 d. Jurgį Matulaitį paskelbus palaimintuoju, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje imta iškilmingai švęsti liturginį jo minėjimą – sausio 27 d. ir jo paskelbimo palaimintuoju metines. Pastarasis minėjimas išsirutuliojo iki aštuonių dienų šventės liepos mėnesį, sutraukiančios daug piligrimų ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų. Maldininkai lanko ir netoli Marijampolės esančią palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtinę Lūginės kaime. Čia pastatyta koplyčia.
