3 rugpjūčio, 2022
Lietuvos nacionalinis muziejus

Nebuvo egzamine, bet yra parodoje: pristatomos kovojančių moterų istorijos

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė moteris. Du praėję šimtmečiai – tai moters vaidmens virsmo visuomenėje laikas. Laikas, kuris liko šalies vadovėlių paraštėse. Tačiau XIX–XX amžiais Lietuvoje kovojusių ir prie valstybės išlikimo prisidėjusių moterų tikrai netrūko. Buvusiame Lukiškių kalėjime veikiančioje parodoje „kovotoJOS XIX–XX“ pristatomos kovojusių Lietuvos moterų istorijos, iš kurių trys apžvelgiamos ir šiame straipsnyje.

Gedulo suknelės kaip protestas

Dar prieš 1863–1864 m. sukilimą bajorės moterys ėmė vilkėti gedulo rūbus – juodą krinoliną – kaip religinę ir patriotinę manifestaciją prieš carą ir jo valdžią buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse.

Šis tylusis protestas neliko nepastebėtas ir į Vilnių atvykusio generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, dar žinomo koriko vardu. Jis išleido aplinkraštį, kuriuo už gedulo rūbų dėvėjimą pirmuosius du kartus skiriama pinginė bauda, o trečią kartą baudžiama areštu arba ištrėmimu iš miesto. Archyvuose yra išlikusių kvitų, įrodančių, kad moterys susimokėdavo skirtas baudas, o ištremtos iš miesto po kelių dienų sugrįždavo ir toliau tęsdavo tylųjį protestą. Įdomu, kad gedulo rūbas neprarado savo aktualumo ir paties sukilimo metu.

Gailestingosios seserys ir kintantis moters vaidmuo

Lietuvos nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus moterys kariniuose veiksmuose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau tikrai nebuvo ir pasyvios stebėtojos. Ryškiausias moterų vaidmuo kovose – sužeistųjų slaugymas ir priežiūra. Šiuo svarbiu darbu užsiimdavo gailestingosios seserys, šiandien vadinamos slaugėmis. Moteris slaugė šiandien galėtų atrodyti kaip tradicinės ar stereotipinės moterų profesijos atstovė, tačiau iki XIX a. vidurio moteris visų pirma buvo suvokiama kaip namų židinio saugotoja, besirūpinanti vaikais ir buitimi.

Virsmas įvyko Jungtinėje Karalystėje, kai aktyvistė Florencija Naitingeil (Florence Nightingale) ėmė kviesti moteris įsitraukti į visuomeninį bei profesinį gyvenimą ir save įprasminti jame. Ji taip pat įsteigė pirmąją pasaulietinę ligonių slaugos mokyklą. F. Naitingeil iniciatyva gailestingosios seserys įsitraukė į sužeistųjų slaugymą kariaujančiose šalyse. Nuo 1895 m. gailestingosios seserys pradėtos rengti Vilniuje, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje jų parengta apie 500. Sovietmečiu gailestingosios seserys imtos vadinti medicinos seserimis, nepriklausomoje Lietuvoje jas vadiname slaugytojomis. Taigi, parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma reprezentuoja ne tik moterų įsitraukimą į Nepriklausomybės kovas, bet ir moters vaidmens virsmą profesiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Seserys, išgelbėjusios karius ir… kulkosvaidžius

1919 m. vasara Aukštaitija. Čia vyksta Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais, ataka stipri ir priešas pranašesnis. Kariškiai priversti trauktis. Mūšio lauke jie palieka penkis sužeistuosius ir… du kulkosvaidžius „Maxim“.

Įnirtinga kova vyko prie pat Anelės ir Kostutės Juozonyčių namų. Seserys, prisidengdamos tuo, kad eina ieškoti po lauką pasklidusių gyvulių, sužeistiems kovotojams suteikė pirmąją pagalbą ir padėjo grįžti į savo būrį, o karo lauke likusius kulkosvaidžius nudardeno į pakalnę ir apie tai pranešė kariškiams. Taip jos išgelbėjo ir sužeistuosius, ir kulkosvaidžius. Už tai jos kartu su dar septyniomis moterimis vėliau bus apdovanotos Vyčio Kryžiaus ordinu, aukščiausiu valstybės apdovanojimu.

Visos šios istorijos – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“, veikiančios Lukiškių kalėjime 2.0, dalis. Parodoje pristatomos kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova buvo ir yra vyrų laukas: ginkluota ir neginkluota kova, parama ir pagalba, aktyvesnis ar mažiau matomas pasipriešinimas vedė prie svaraus ir lygiaverčio indėlio ar net įtakų, vertusių ir šiandien vis dar tebeverčiančių permąstyti lyčių vaidmenis. Tai pirmoji tokia paroda Lukiškių kalėjime ir dar viena nauja partnerystė. Lukiškių kalėjimo konversijos autoriai ir Lietuvos nacionalinis muziejus šią parodą organizuoja ir kuria kartu.


LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

11 kovo, 2025

Minint 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina piliečius susitelkti ir išlaikyti tautos vienybę. Tai, anot šalies vadovo, […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

vrsa.lt nuotr.
11 kovo, 2025

Kovo 10 d. Rudaminos kultūros centre vyko konferencija-diskusija „35 metai laisvėje – saugumas ir visuomenės atsparumas“, skirta aptarti vidinio saugumo […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

9 kovo, 2025

Siekdama išsaugoti į UNESCO paveldą įtrauktus sostinėje esančius objektus, Vilniaus valdžia jų tvarkymui skirs 8 mln. eurų. Dar 1,6 mln. […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

7 kovo, 2025

Iškilmingame renginyje Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikė […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

6 kovo, 2025

Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių […]

Regionų naujienos