Negraži Gražinos istorija…
Visi turime silpnybių. Daugumai jos nenulemia gyvenimo tėkmės, tačiau yra likimų, kuriuos valdo priklausomybės. Tokių likimų žmonės vaikšto visai šalia mūsų. Kiekvienas gatvėje sutiktas praeivis nešasi savo istoriją, kurios dažnai iš veido neįspėsi. Tačiau viena rajono gyventoja Gražina (tikrasis vardas pakeistas) mums ryžosi papasakoti apie alkoholiui pašvęstą gyvenimą. Jai atsistoti ant kojų padėjo Šilalės specializuotos pagalbos centras (ŠSPC), kurio funkciją 2015 metais vykdo Šilalės rajono kaimo bendruomenių koordinacinis centras.
Dešimtmečius trunkanti priklausomybė
Pasakojimo herojės Gražinos gimtinė – gretimas rajonas. Viename iš Šilalės r. miestelių pragyvenusi septyniolika metų, ji persikėlė į kaimą. Dabar jos šeimos namai – socialinis būstas. „Ilgai teko laukti, kol gavome pasiūlymą. Dabar jau greit bus treji metai, kai čia gyvename“, – pasakojo Gražina. Pasak jos, kaimelyje yra visokių žmonių – tokių, kurie tave supras ir padės, taip pat tų, kurie tik smerks ir klampins į bėdą. Važiuodami pas Gražiną į svečius, spėjome pastebėti turbūt daugelyje kaimų įprastą vaizdą – būrelį ne žurnalo viršeliui skirtų veidų savininkų, stoviniuojančių šalia parduotuvės, iš rankų lyg draugo nepaleidžiančių plastikinės taros su spiritiniu gėrimu. Taip pat ir tų, kurie apsiginklavę sodo įrankiais su šypsenomis veiduose tvarkėsi naujai pastatyto namo aplinką. Turbūt apie tokią kaimo žmonių įvairovę užsiminė Gražina.
Moteris – alkoholikė. Užsikodavusi nuo besaikio gėrimo Gražina buvo jau dukart. Deja, vis grįždavo prie blogų įpročių. Pirmąkart užsikodavo daugmaž prieš dešimtmetį Kaune. Tąkart be alkoholio moteris atšventė ir savo keturiasdešimtąjį gimtadienį. Vėliau, atsikrausčius į socialinį būstą, kodas buvo „nulaužtas“, pradėta kasdien išgėrinėti.
Pro moters sodybėlę pravažiavęs nevietinis žmogus galėtų pasakyti, kad joje gyvena tvarkinga, ūkiška šeimyna. Deja, namo išorė slepia ilgą ir sunkią moters kovą su priklausomybe. Kaip pasakojo Gražina, žemę ji nuomojasi iš valstybės ir turi nemažą ūkelį, talpinantį gana didelį gyvulių skaičių. Šeimai pinigų uždirba daugiausiai Gražinos sugyventinis. Jis taip pat nevengia taurelės, tačiau vis tik darbuojasi, neseniai net gavo geresnį darbą su didesne alga. Dėl to šeima nebegauna socialinės pašalpos. Gražinos vaikai jau praaugę – keletas jų net lanko muzikos mokyklą. Dėl vaikų moteris ir tikino esanti pasiryžusi tvarkytis savo gyvenimą.
Apžavėjo alus
Antrąkart moteris užkoduota jau Švėkšnoje. Deja, po įvykio, kuris galutinai supurtė jos gyvenimą, teko užsikoduoti ir trečią kartą. Prieš keletą savaičių Gražina buvo gana stipriai nukentėjusi nuo sugyventinio rankos. Nors, kaip moteris tikina, tai nebuvo pirmas kartas, kai sugyventinis smurtavo, tokį elgesį lėmė padažnėjęs girtavimas. „Nuo praėjusių metų rudens aš pradėjau vis stipriau ir stipriau išgėrinėti. Tai nepatiko mano sugyventiniui, ir smurto pasitaikydavo vis dažniau, kol galiausiai jis mane sumušė tiek, kad teko kviesti policiją“, – atsiminė Gražina.
Įvykio dieną jau nuo ryto Gražina „vaišinosi“ taip mėgiamu alumi. „Alus, alus ir tik alus man tikdavo. Mano dienos norma būdavo du „bambaliai“ stipriausio alaus“, – pasakojo moteris. Jos sugyventinis taip pat neatsiliko ir gėrė kaime su draugais. Galiausiai, sugrįžęs į namus, jis pradėjo priekaištauti dėl nešertų gyvulių, kilo konfliktas, kurio metu moteris buvo gana stipriai sumušta. Iškviestų pareigūnų išsigandęs sugyventinis pasislėpė. Įvykis vis tik buvo užfiksuotas, tačiau Gražina greitai atleido sugyventiniui. Jos žodžiais tariant, dėl to, „kad vis tiek reikia gyventi“.
Pagalbos ranką ištiesė ŠSPC
Ryte moteris sulaukė skambučio iš Šilalės specializuoto pagalbos centro darbuotojų. Jie pasiūlė psichologinę ir medicininę pagalbą. Taip pat padėjo trečiąkart užsikoduoti. Šįkart Gražina tikino, kad kodo turėtų pakakti, o ir sulaukdama palaikymo iš specialistų ji, esą, lengviau sugebanti atsispirti pagundai išgerti. „Aplink – daug tokių, kuriems reikia pagalbos. Kai į mane kreipėsi specialistai, aš nedvejojau. Supratau, kad turiu bėdą ir kad privalau susiimti: dėl vaikų, dėl šeimos ir dėl savęs pačios“, – pasakojo moteris. Gražina taip pat padeda tvarkytis gyvenimą savo draugei, su kuria vis išgerdavo. Ji prikalbino bičiulę užsikoduoti bent 3 mėnesiams.
Šventės moters negąsdino
Gražina sakė, kad daug palaikymo sulaukė ir iš Anoniminių alkoholikų (AA) klubo (su kuriuo bendradarbiauja ŠSPC) ir jo vadovo, kuris vis paskambina, klausia, kaip sekasi, domisi jos gyvenimu. „Man reikėjo, kad kas nors palaikytų sunkią akimirką. Juk kai pradedi gerti, visi nusisuka, juokiasi. Taip tiesiog yra, niekas nenori padėti alkoholikui, o tik jį smerkti. Nors niekada nežinai, kada pats gali juo tapti“, – sakė Gražina.
Su sugyventiniu moteris susitaikė ir tikino, kad jokių pykčių neliko vos dingus išgėrinėjimui. Paklausta, o kaip bus per šventes, kai taurieji gėrimai – įprasti kiekvieno stalo atributai, moteris patikino, kad jos tai nejaudina. „Kai geri, vis į tą alų žiūri – parduotuvėje, svečiuose. O kai negeri – tiesiog nieko nereikia. Artėja ir mano jubiliejus, o per jį mano nusistatymas bus aukščiau noro prisigerti ir vėl kristi žemyn“, – atviravo Gražina. Moteris džiaugėsi, kad laiku pasiūlyta pagalba įkvėpė blaivesniam gyvenimo etapui.
Šilalės specializuotos pagalbos centro tikslas – operatyvi ir efektyvi PAGALBA nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir vaikams, tapusiais smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenančiais aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. ŠSPC teikia nemokamą psichologinę, teisinę, socialinę, švietimo ir tarpininkavimo pagalbą. Jau per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius į centrą kreipėsi 101 rajono gyventojas, 92 asmenims buvo suteikta pagalba. Esant smurto atvejui, kreipkitės tel. 8 (610) 10715. ŠSPC darbuotojai užtikrina konfidencialumą ir privatumą.
