Neįgalieji Mažeikiuose – diskriminuojami?
Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje iškelta problema, kad Mažeikiuose neįgalieji ne į visas gydymo įstaigas gali patekti, nes nėra pritaikyta aplinka, ko reikalauja įstatymai. Pasak Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkės, kitaip kaip diskriminacija tokios situacijos nepavadinsi. Gydytojai tvirtina, jog šita problema visada išsprendžiama.
Problema – visoje Lietuvoje
Kalbėdama apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė apgailestavo, kad ne tik Mažeikiuose, bet ir apskritai visoje Lietuvoje neįgaliesiems prieinamumas visur tebėra sunkus. Pasak Z. Valatkienės, neįgalieji negali važiuoti autobusu, traukiniu, nes nėra tokios pritaikytos platformos, kad galėtų įsiridenti su vežimėliu. Negali plaukti laivu, jeigu nori papramogauti. Nė vienas laivas nėra tam pritaikytas. Visada turi kas nors užnešti, padėti. Reikia ką nors išsikviesti: „Dar neatėjome iki to lygmens, kad galėtume pasiekti europinį lygį. Iš kitos pusės labai džiaugiamės, kad mes galėjome patekti į Valdovų rūmus. Likome sužavėti pritaikymu. Važiuosime į Anykščius, ten irgi sakė, kad pritaikyta neįgaliesiems. Niekas nemąsto, kad nevažiuos, bet yra problema patekti į autobusą.“
Negali pasirinkti
Tačiau, pasak asociacijos pirmininkės, pramogos pramogomis, bet kai negali patekti pas gydytoją, čia jau problema: „Vėl sakytų, kad galima rinktis, dirba gydytojai poliklinikoje, ligoninėj, bet tai ir yra diskriminacija, nes žmogus turi teisę pasirinkti gydytoją. Šiais laikais, jei nenoriu važiuoti į Klaipėdą, galiu važiuoti į Kauną ar atvirkščiai, mes turime teisę pasirinkti, o čia net Mažeikiuose mes to negalime. Aš noriu nueiti pas gydytoją tokį ir tokį, bet, pavyzdžiui, negaliu ten patekti. Arba nueini į ligoninę, tai neįgalusis turbūt turėtų važiuoti tik per Priėmimo skyrių. Vis vien nepateksi. Niekas nežiūrės darbo valandų, pavyzdžiui, jeigu stovi eilėje, ten nėra be eilės, nes visi sergantys. Neįgalusis gal negali išsėdėti eilėje tris valandas ir laukti. Gal jo kitokie judesiai, emocijos. Yra daug niuansių.“
Z. Valatkienės teigimu, gal nereikėtų čia virkauti, tokia realybė, bet kartais ji kelia apmaudą. Pasak jos, valstybės lygmenyje viskas tvarkoje, įstatymai yra tokie, kad negalima priimti objekto, nepritaikyto neįgaliesiems, ir ne tik neįgaliesiems, yra ir mamos su kūdikiais, kurios važinėjasi, yra seneliai, nebūtinai žmogus turi būti neįgalus. Be to, žmogus gali būti neįgalus mažą laiko tarpą, pvz., lūžo koja, jis negali judėti, bet jis yra veiksnus. „Gauna vežimėlį laikinai pagalbai ir tada jam lygiai toks pat stop. Tada jį priims tik šitas gydytojas poliklinikoje ar ligoninėje, bet būtent tik šitas gydytojas. Noriu pasirinkti gydytoją, bet negaliu pas jį pakliūti. Lygiai taip pat į parduotuvę. Aš būtinai turiu eiti į didžiuosius centrus, bet gal aš noriu nueiti į kokią pigesnę parduotuvę, kad ir į dėvėtų rūbų. Kaip man įeiti?“
Atsakingi verslininkai
Pasak asociacijos vadovės, tai yra verslininkų problema: „Lygiai taip pat gydytojai yra verslininkai, jie daro verslą. Aš manau, kad jiems nereikia neįgaliųjų. Tai yra diskriminacija. Aš esu privatininkas, atsikratau neįgaliųjų, kam man jų reikia. Nepadarysiu privažiavimo ir neatvažiuos pas mane. Šiaip priima visus ligonius, bet neįgaliųjų ne. Dėl to tikrai nėra kalta Savivaldybė ar Vyriausybė. Kaip tik įstatymuose parašyta, kad visi žmonės lygūs. Mus diskriminuoja verslininkai, o gydytojai yra verslininkai. Jeigu norėtų, kad neįgalieji pas juos patektų, pasidarytų privažiavimą. Jie turi pinigų, o Savivaldybė negali įsakyti. Priėmimo komisija neturi pasirašyti, kol nėra pritaikymo. Bet ir pritaikymas turi būti normalus. Poliklinikoje prie centrinio įėjimo yra padarytos tik vėžės, o laiptai statūs, ten niekas neužvažiuos, net mama su vaikučiu. Tai gerai, kad yra padarytas pritaikymas iš antros pusės. Po to, kai šis netiko, visi važiuoja pro ten. Problema tik pačių verslininkų, niekas kitas nekaltas. Gaila, kad jie šitos problemos nemato. Kažin ar juos kas baustų. Nebent galima kreiptis, kad Mažeikiuose diskriminuojami neįgalieji.“
Z. Valatkienė apgailestavo, kad neįgalieji negali patekti pas atvažiuojančius iš kitų miestų gydytojus-specialistus, nes nėra privažiavimo į gydymo įstaigą: „Tada neįgalieji ima siuntimą ir važiuoja į kitą ligoninę, kur gali patekti, bet tada netenka lėšų mūsų gydymo įstaigos. Kaip gydytojas yra davęs priesaiką ir jis gydo, bet privažiavimas yra išlaidos, ir privačios gydymo įstaigos savininkas pagalvoja, kam man to reikia, man ir taip gerai. Jau nekalbant apie dantis. Juos reikia ir taisyti, ir protezuoti. Gali laukti poliklinikoje eilėje arba galėtų pasirinkti privatų gydytoją, bet pas jį negali patekti, reikia šauktis pagalbos, kad kas užneštų.“
Viskas išsprendžiama
„Būdui žemaičių“ pasidomėjus dėl neįgaliųjų patekimo į polikliniką mikrorajone ir į privačias gydymo įstaigas, jų vadovai tvirtino, jog problemų dėl neįgaliųjų nėra, o jei atsiranda, iš karto išsprendžiama.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius tikino, jog privažiavimas skirtas visoms pastate įsikūrusioms įstaigoms: „Dar 2006 metais Savivaldybėje buvo sprendžiama dėl neįgaliųjų patekimo į pastatą, esantį adresu: Naftininkų g. 9. Buvo parengtas projektas įrengti pandusą prie centrinių laiptų, tačiau tokia konstrukcija, projektuota pagal teisinius reikalavimus, pasirodė griozdiška ir brangi, todėl Savivaldybės administracija, tai aptarusi su VšĮ Mažeikių PSPC ir UAB Sveikata šeimai vadovais, nusprendė įrengti pigesnį ir tenkinatį teisinius reikalavimus ir neįgaliųjų poreikius pandusą neįgaliesiems patekti į pastatą iš kitos pastato pusės. Šiuo užvažiavimu neįgalieji sėkmingai naudojasi ir patenka į pastate esančias ar ne 16 socialines paslaugas teikiančias įstaigas, tarp jų – ir mūsų. Na, o užvažiavimo juostos ant fasadinių pastato laiptų skirtos mamoms su vežimėliais, o ne neįgaliesiems.“
Gydytoja Irena Džiugienė, turinti privačią kliniką, tvirtino, jog privažiavimo į kliniką nėra, tačiau laiptų apačioje yra skambutis, ir paskambinus neįgaliajam padedama patekti į vidų.
Privatų neurologijos kabinetą turinti gydytoja Alma Simanonienė prisipažino, jog privažiavimo į kabinetą kol kas nėra, tačiau pavasarį žada įrengti, bet, pasak gydytojos, problemos dėl neįgaliųjų nesą, nes jų lankosi nedaug, jei reikia, visada padeda užnešti, o pas vieną neįgalią ligonę važiuoja pati į namus.
Privačių odontologijos kabinetų gydytojai G. Balčiūnas-Balčiauskas ir Saulius Štarka teigė, jog jų kabinetuose problemų dėl neįgaliųjų patekimo taip pat nekyla. „Į mano kabinetą veda vos keli laipteliai, taigi nėra sunku pakelti ir pacientą užnešti, tačiau tokių pacientų per metus pasitaiko vos vienas kitas, o dėl tiek neverta investuoti į konstrukciją“, – sakė G. Balčiūnas-Balčiauskas.
Panašiai kalbėjo ir S. Štarka: „Esame ne kokiame devintame aukšte, kad būtų sunku pasiekti. Be to, buvo keletas neįgalių pacientų, kuriuos visada palydi artimieji ir padeda jiems, o jei reikia, skubu padėti ir aš ar dar kas nors. Viena pacientė jau daug metų pas mane gydosi. Ją visada palydi seserys, kurios sakė jau pripratusios šitaip vežioti ir kilnoti, nes gyvena trečiame aukšte namo, kur nėra lifto ir jokio pritaikyto įvažiavimo.
Būtina pritaikyti
„Būdui žemaičių“ paprašius Aplinkos ministerijos atstovų pakomentuoti, kokie reikalavimai pritaikant aplinką neįgaliesiems, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas atsakė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu <…>.
Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (toliau – reglamentas) 1 punkte nurodoma, kad šis statybos techninis reglamentas nustato reikalavimus rengiant naujai statomų statinių, nurodytų reglamento 1 priede, projektus. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant šiuos statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims. Reglamento 1 priede nustatyta, kad prie žmonėms su negalia svarbių statinių priskiriami gydymo paskirties pastatai ir kiti priede išvardinti negyvenamosios paskirties pastatai. Reglamento 59 punkte nustatyta, kad žmonėms su negalia svarbiuose negyvenamuosiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė žmonėms su negalia savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Tokiuose pastatuose žmonėms su negalia turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos ir lankytojų aptarnavimui skirtos patalpos, taip pat patekimui į šias patalpas skirti praėjimai, koridoriai, holai ir pan. Žmonėms su negalia turi būti pritaikytas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte. Žmonėms su negalia turi būti pritaikyti visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai ir durys. Reglamento 64 punkte nustatyta, kad pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas reglamente nustatytų dydžių pandusas.
Kadangi reglamento 1 punkte nustatyta, kad rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius, reglamento nuostatos taikomos tik rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, manome, kad rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius, jų nerekonstruojamų ar kapitališkai neremontuojamų dalių pritaikyti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams neprivaloma. Taip pat neprivaloma neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikyti pripažintų tinkamais naudoti statinių ar statinių, kurių statyba yra užbaigta ir juose nevykdomi rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai ar vykdomi tik paprastojo remonto darbai. Tokius statinius neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, vadovaudamiesi reglamento nuostatomis, geranoriškai galėtų pritaikyti tų statinių savininkai ir naudotojai arba savivaldybės, kadangi vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.
Pažymime, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies nuostata, statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 1 priedo 10 punkto nuostata, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas tikrina žmonėms su negalia svarbių statinių, išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) pastatus, atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems žmonių su negalia reikalavimus.“
