Neigiami demografiniai pokyčiai skaudžiausiai smogs regionams
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje sparčiai senstanti darbo jėga, didėjanti migracija į užsienio šalis ir didžiuosius Lietuvos miestus bei nemažėjantis rinkai tinkamai neparuoštų specialistų skaičius greičiausiai ir skaudžiausiai smogs Lietuvos regionams.
„Naujausias LNTPA atliktas demografinis tyrimas rodo, kad šiandien proporcingai didesnė dalis darbo jėgos yra vyresnio amžiaus. Jau po 10 metų prognozuojamas darbo jėgos sumažėjimas iki 35 proc., nes didžioji dalis dabartinio darbingo amžiaus žmonių bus pensininkai,“ – kalbėjo R.Dargis, šiandien Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Investicijų planas Europoje: Ar pasiruošę priimti iššūkius?“.
Todėl, anot LPK prezidento, siekiant išsaugoti darbo jėgą darbdaviai bus priversti kelti atlyginimus ir kurti geresnes darbo sąlygas, tačiau tai reikšmingai darbo jėgos nepadidins. Net jei dabar dvigubai išaugtų gimstančių vaikų skaičius, rinka teigiamus pokyčius pajustų tik po 25 metų. Vakarai demografines problemas sprendžia pasitelkdami skaitmenizaciją, robotizaciją – Lietuvai tai taip pat gali būti išeitis.
„Kas metus dėl emigracijos į užsienio šalis mes prarandame apie 25-30 tūkst. žmonių. Tokie praradimai ypač skaudūs regionams, tačiau jie daugiausia praranda ne į užsienį, o į didžiuosius Lietuvos miestus išvažiuojančių gyventi ir dirbti žmonių. Todėl labai svarbu, kad regionuose besimokantys žmonės būtų kuo geriau parengti profesinei veiklai,“ – pabrėžė LPK prezidentas.
Pasak jo, švietimas labai reikalingas, bet ne toks, koks jis yra šiandien: technologiniai ir inžineriniai mokslai turi pradėti dominuoti regionų universitetuose ir kolegijose, jeigu jų absolventai pabaigę studijas nori rasti darbą. Kaip rodo statistika, Šiaulių regione net 24 proc. pramonės įmonių šiandien neranda minėtų sričių specialistų.
„Žiūrint į Lietuvos ateitį, turime matyti ne tik iššūkius, bet ir galimybes. Puikus pavyzdys, mano manymu, yra gamykla „Audėjas“ – jie pasirinko kokybę ir pradėjo individualizuoti gaminius pagal klientų poreikius. Kai beveik visur pasaulyje produktų galimybės pagal technologinius parametrus yra vienodos, mes turime pridėti tą žmogiškąją dalį ir kūrybingumo dalį, kas mums leistų išlikti konkurencingais. Manau, kad Lietuvai toks posūkis nišinių produktų kūrimo keliu galėtų atnešti didelę ekonominę naudą,“ – apie galimybes regionuose kalbėjo R.Dargis.
