Nelaimingi atsitikimai darbe

Šių metų statistika

Valstybinėje darbo inspekcijoje per šių metų pirmą ketvirtį (duomenys preliminarūs) buvo gauti pranešimai apie 11 įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 34 – apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe). Pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų buvo atitinkamai 17 ir 26, t.y. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 6 atvejais arba 35 proc., o įvykių, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, padidėjo 8 atvejais arba 31 proc.

Tendencijos ketveriais pastaraisiais metais beveik nekinta.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų, šiais metais yra 0,9 (pernai – 1,5), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 2,9 (pernai – 2,2).

Daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, preliminariais duomenimis, įvyko statybos įmonėse – 3 mirtini ir 14 sunkių, apdirbamosios gamybos – atitinkamai 2 ir 7, transporto – 3 ir 4. Minėtų veiklų įmonėse įvykę mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe sudaro 73 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe; statyboje įvykę mirtini nelaimingi atsitikimai sudaro per 27 proc. visų šalyje įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkūs – 41 proc. visų šalyje įvykusių sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, apdirbamojoje gamyboje – atitinkamai 18 proc. ir 21 proc.

Palyginimas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet žūčių darbe skaičius sumažėjo arba liko toks pats, kaip ir praeitais metais, visų ekonominių veiklų įmonėse: statyboje sumažėjo nuo 5 atvejų (2014 m.) iki 3 atvejų (2015 m.), miškininkystėje – nuo 3 atvejų (2014 m.) iki 1 atvejo (2015 m.), transporto įmonėse išliko tas pats skaičius – 3 žūtys darbe, apdirbamosios gamybos – 2 žūtys, žemės ūkio – žuvo vienas darbuotojas.

Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos įmonėse per šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,5 karto, t. y. nuo 4 atvejų (2014 m.) iki 14 atvejų (2015 m.); nuo 5 atvejų (2014 m.) iki 7 (2015 m.) – apdirbamosios gamybos įmonėse. Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo įmonėse 2014 m. nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nebuvo, o šiais metais jose įvyko 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkio įmonėse šiemet neįvyko, o 2014 m. aptariamu laikotarpiu jose buvo sunkiai sužaloti 3 darbuotojai.

Kur ir kodėl?

Dažniausiai mirtini ar sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko atliekant statybos, statybos remonto darbus (16 atvejų arba 36 proc. visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe); sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus (9 atvejai arba 20 proc.), aptarnaujant, remontuojant technines priemones, mechanizmus, tarp jų automobilius ir elektros įrenginius (5 atvejai arba 11 proc.) – drauge tai sudaro 67 proc. visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimių darbe.

Žūčių ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad daugiausia jų įvyko darbuotojui nugriuvus ar nukritus iš aukštai, dėl daiktų, krovinių virtimo ar kritimo arba dėl transporto priemonės poveikio. Sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe darbuotojui nukritus iš aukščio (nuo kopėčių, nuo neaptvertos paaukštinimo priemonės, pro neaptvertą angą, nuo laiptų, nuo pastolių, nuo transporto priemonės) sudaro per trečdalį visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Daugiausia jų statybos įmonėse: 11 iš 14 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, įvyko būtent statyboje.

Tiriant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų įvyko 20 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Beveik 8 proc. įvyko netinkamai organizavus darbus, tarp jų – ir pavojingus.

Be to, nustatyta, kad trečdalis atvejų darbuotojai žuvo ar darbuotojai buvo sunkiai sužaloti dėl jų pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Šių metų I ketvirtį darbe nukentėjo 2 neblaivūs darbuotojai.

Aptariamuoju laikotarpiu, kaip ir pernai, jaunų asmenų (iki 18 metų amžiaus) darbe nežuvo ir nebuvo sunkiai sužalota.

Preliminariais duomenimis, 15 darbuotojų mirė darbe dėl su darbu nesusijusių ligų (2014 m. – 17).