Nemokamą idėją iš keliautojo gavę „Lietuvos geležinkeliai“ žada atverti žmonėms Lyduvėnų tiltą
Jei protmūšyje sulauktumėte klausimo, koks yra aukščiausias ir ilgiausias Lietuvos tiltas, greičiausiai net nemirktelėję atsakytumėte, jog tai – Lyduvėnų tiltas. Raseinių rajone esantis tiltas minimas mokykliniuose vadovėliuose kaip išskirtinis technikos paminklas. Deja, pastaruoju metu grožėtis juo buvo galima tik iš tolo – bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis objektas minimaliai naudojamas pagal paskirtį. Vaikščioti ar kitaip naudotis juo negali ir turistai.
Tačiau šis unikalus objektas turi šansų atgimti ir tapti ypač įdomiu turistiniu objektu. Ir dėl to „kaltas“ maršrutus po Lietuvą sudarinėjantis, internetinio kelionių žemėlapio „Lietuvon.lt“ įkūrėjas Karolis Žukauskas.
„Kaip sukurti unikalų turizmo traukos objektą Lietuvoje ir gal net visame regione, neinvestuojant į tai milijonų? Man bekeliaujant kilo tokia idėja. Turime ilgiausią ir aukščiausią Lietuvoje tiltą – Lyduvėnų, per kurį retkarčiais pravažiuoja traukiniai tarp Radviliškio ir Pagėgių. Objektas, žinoma, griežtai saugomas, kad kas nors nesugalvotų pasivaikščioti 42 m aukštyje esančiais bėgiais – iš abiejų pusių pastatyti saugumo postai. Apačioje viskas aptverta spygliuota viela, stovi kameros.
Aukščiausias Lietuvoje esantis apžvalgos bokštas – net 6 metrais žemesnis nei Lyduvėnų tiltas. Ką tai reiškia? Jei Lyduvėnų tiltą pritaikysime turistų lankymui, turėsime ne tik vieną aukščiausių objektų Lietuvoje, kuriuos galime aplankyti, bet ir nerealų vaizdą į Dubysos slėnį nuo jo, ir kartu aukščiausiai Lietuvoje esantį pažintinį pusės kilometro ilgio taką (pirmyn ir atgal – 1 km pasivaikščiojimo, t.y. daug ilgiau ir daug aukščiau nei Lajų take).
Kodėl tai sąlyginai lengvai turizmui pritaikomas projektas? Jei įsižiūrėsite nuotraukose, per visą tiltą po jo apačia eina lentomis klotas tiltelis, iš abiejų pusių apsaugotas metaliniais turėklais. Vadinasi, su menkais saugumo sustiprinimais, takas jau yra. Papildomi darbuotojai? Du apsaugininkai, kaip suprantu, vis tiek ten budi visą parą, todėl tam tikru paros metu, greičiausiai, jie galėtų ir bilietus pardavinėti.
Infrastruktūra, liftai? Liftų nereikia, pakaktų laiptų ant geležinkelio pylimo, automobilius paliekant slėnio apačioje. Saugumas? Pasaulyje yra dar ne tokių svarbių objektų, kurie pritaikyti lankymui, ir nieko, saugumas užtikrinamas – tiek žmonių saugumas, tiek objekto saugumas nuo visokių terorizmo grėsmių (kas norės rimtai pakenkti, tas spygliuotas vielas ir taip nesudėtingai įveiks). Finansai? Padarykit bilietą po 10 eurų, tos nedidelės investicijos atsipirks jau per pirmą sezoną. Tiltas autostrados pašonėje, tai vasarą nuo jūros grįžtantys Vilniaus ir Kauno gyventojai čia sudarys pakankamus srautus.
Skamba neįmanomai? Pasižiūrėkite į garsųjį Sidnėjaus Uosto tiltą, kuris n kartų aukštesnis ir pavojingesnis nei Lyduvėnų tiltas. Nuo 1998 m. į jį galima oficialiai įlipti. Ir ši ekstremali pramoga tarp visų pusės tūkstančio Sidnėjaus siūlomų pramogų „Tripadvisor“ reitinge dabar užima net 4 vietą – žmonėms visada reikia aukščio ir vaizdų. Ir nepaisant to, kad kainos didžiulės (tik dėl to ir neišbandžiau šios atrakcijos būdamas Sidnėjuje), nuo 170 iki 260 eurų, bet plika akimi ten kasdien matyti vorele kopiančių žmonių srautai.
Kur aukščiausiai galima užlipti Lietuvoje? Aukščiausias Mindūnų (Labanoro) bokštas – 36 m. Gamtos iš aukščiau, greičiausiai, ir nepamatysite, jau nekalbant apie pasivaikščiojimų taką, o ne apžiūrėjimą iš vienos vietos. Miestuose yra aukštesnių objektų. Katedros varpinė 52 m aukščio, bet apžvalgos aikštelė įrengta šiek tiek žemiau. TV bokštas gerokai aukščiau, bet tai kitokia, neekstremali pramoga.
Apskritai pasaulyje turbūt jau senokai yra madingas industrinių pastatų ir objektų pritaikymas turizmui. Kodėl neišbandyti to ir pas mus? Rezultatas, neabejoju, pritrauktų ne tik vietinių turistų, bet ir iš aplinkinių valstybių. Kelias nuo Šiluvos iki Lyduvėnų kaip tik šiuo metu asfaltuojamas, o visai šalia dar ir piligrimų centras Šiluva, kur ir dabar mačiau lenkų autobusus. Įsivaizduokit, koks nerealus paketas jiems būtų – atvažiuoji pasimelsti į Marijos apsireiškimo vietą Šiluvoje, o po to už kelių kilometrų dar ir pats pasižvalgai į Lietuvos kraštą Marijos akimis – nuo Lyduvėnų tilto“, – savo feisbuko paskyroje rašė K.Žukauskas.
Atvers, bet tik pabandymui
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas 15min sakė, jog ši idėja bendrovėje įvertinta labai teigiamai.
„Jau ir anksčiau esame turėję užklausų dėl tilto lankymo iš turistų grupių. Man dirbant viena grupė teiravosi apie tokią galimybę. Tačiau šiuo metu jokie pašaliniai žmonės ant tilto vaikščioti neleidžiami“, – sakė bendrovės atstovas ir pridūrė, jog visi vizitai turi būti derinami ne tik su „Lietuvos geležinkeliais“, bet ir Viešojo saugumo tarnyba, kuri yra atsakinga už šio objekto apsaugą.
Vis dėlto teorinė galimybė leisti į Dubysos apylinkes pažvelgti nuo Lyduvėnų tilto netrukus gali virsti realybe.
Kaip 15min sakė M.Dubauskas, bendrovė planuoja suteikti progą visiems norintiems apsilankyti ir pasivaikščioti Lyduvėnų tiltu jau birželio pabaigoje.
„Oficialios datos nėra. Apie tai paskelbsime iš anksto, kadangi visi norintys apsilankyti tokioje ekskursijoje privalės užsiregistruoti. Mūsų saugumo srities darbuotojai teigė, kad vienu metu ant tilto vaikštinėti galima ne daugiau nei keliolikos žmonių grupei. Kiti, kol viena grupė vaikščios, galės laukti apačioje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, tai bus vienkartinis dalykas – kol kas planų sudaryti galimybę turistams nuolat patekti ant Lyduvėnų tilto nėra.
„Tačiau po šio pabandymo, mes matysime, koks susidomėjimas, ir žiūrėsime. Vėliau gal dar kartą suorganizuosime panašią akciją“, – sakė M.Dubauskas.
Greta tilto statys apžvalgos bokštą
Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas Vygantas Kilčauskas džiaugėsi, jog žmonės turės progą pasivaikščioti ant Lyduvėnų tilto.
„Tokia iniciatyva tikrai duos naudos ir mums, nes į šias vietoves pritrauks papildomą žmonių kiekį. Juolab kad norinčių apsilankyti ant tilto yra tikrai daug. Tačiau jau kelinti metai mes visiems pasakome, kad apsauga nesuteikia tokios galimybės – jie neturi teisės leisti žmonių, priimti sprendimus“, – sakė V.Kilčauskas.
Anot jo, didžiausia problema, dėl kurios iki šiol buvo atsisakoma idėjos leisti žmonėms pasivaikščioti Lyduvėnų tiltu, buvo traukiniai.
„Atrodo, kad jie retai važiuoja, yra darbininkų takas apatinėse konstrukcijose, kuriuo ir būtų galima eiti žmonėms. Bet, kiek žinau, krovininių traukinių, važiuojančių per šį tiltą, maršrutai iš anksto nederinami, dėl to gali kilti problemų dėl žmonių saugumo. Žinote, dabar traukiniai – kaip sunkvežimiai: yra krovinys, važiuoja. Nėra – nevažiuoja“, – kalbėjo pašnekovas.
Žinodami, jog žmonių, norinčių apžvelgti Dubysos apylinkes ir Lyduvėnų miestelį iš aukščiau, yra daug, parko direkcijos darbuotojai apsisprendė netoli jo statyti apžvalgos bokštą.
25 metrų aukščio bokštas turėtų iškilti dešiniajame Dubysos šlaite, maždaug 150 metrų nuo Lyduvėnų tilto pylimo.
„Projektas įtrauktas į ES finansuojamų darbų sąrašą. Jo projektavimas prasidės šių metų rudenį, o pats bokštas turėtų būti baigtas iki 2019 m.“, – teigė pašnekovas.
Jis įsitikinęs, jog tai, kad Lyduvėnuose atsiras du objektai, iš kurių bus galima apžvelgti apylinkes, vietos gyventojams atneš dvigubos naudos.
„Vietiniai turėtų galimybę atsigauti, pradėti kokius nors verslus, nes du objektai daugiau nei vienas pritrauktų žmonių“, – teigė Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas.
Tiltas, vadintas technikos stebuklu
Kaip skelbia Turistopasaulis.lt, Lyduvėnų tilto pradžia – 1916 m., kada šioje pastatyta medinė estakada. Prie šio tilto statybų dirbo maždaug 2 tūkst. karo belaisvių. Tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje, tačiau dėl netvirtų medinių konstrukcijų netiko traukinių eismui.
1918 m. vokiečių okupacinė valdžia pastatė plieninį tiltą. Ant tilto stovėjo Vokietijos kanclerio Otto fon Bismarcko statula. Iki Antrojo pasaulinio karo eismas Lyduvėnų tiltu buvo labai intensyvus: keleiviniai traukiniai per metus perveždavo 5–12 tūkst. keleivių. Prekiniais traukiniais buvo gabenama daug krovinių. Tilto, kaip technikos stebuklo, atvykdavo pasižiūrėti iš įvairių Lietuvos vietų, – tiek traukiniu, tiek arkliais kinkytais vežimais, užsukdavo maldininkai vykdami į Šilinių atlaidus.
1944 m. Lyduvėnų tiltas buvo susprogdintas, bet 1951 m. rusų kariuomenė atstatė tiltą ant naujų atramų.
Šiuo metu traukinių eismas tiltu nėra intensyvus: vidutiniškai per parą juo važiuoja 5–6 traukiniai. 1992 m. uždaryta ir Lyduvėnų geležinkelio stotis. 2001–2005 metais atskirais etapais šis istorijos – technikos paminklas buvo remontuojamas. Buvo stiprinami tilto elementai, rekonstruoti mazgai, tiltas perdažytas, įrengti apžiūros laiptai.
Dubysos regioninio parko kraštovaizdžiui tiltas suteikia išskirtinumo: būdamas didžiausiu Lietuvoje, savo papėdėje tiltas glaudžia nedidelį Lyduvėnų miestelį, dažnai lankomą vandens turistų, žygeivių.
