Nendrių šienavimo talka Tytuvėnuose
Tytuvėnų (Kelmės r.) regioninio parko direkcijos darbuotojai kiekvieną žiemą laukia, kada užšals ežerai ir bus galima nuveikti jau tradiciniu tapusį darbą – šienauti nendres ant Bridvaišio ežero. Sausio viduryje ežerus užtraukė storas ledo sluoksnis, tad buvo nuspręsta vėl imtis šio darbo.
Parko direkcija, Tytuvėnų seniūnija ir miestelio bendruomenė „Gralis“ susitelkė draugėn, pakvietė visus norinčius prisijungti ir paskutinio sausio šeštadienio rytą susirinko pagrindiniame Bridvaišio ežero paplūdimyje.
Deja, talkai artėjant orai atšilo, ežero paviršius pasidengė vandens ir sniego košės sluoksniu, nors ledas liko storas ir tvirtas, nekeliantis pavojaus. Šakapjaustėmis ir dalgiais buvo pjaunami pasirinkti nendrių plotai, kuriuos grėbliais ir šakėmis apsiginklavę talkininkai nešė į krūvas ir degino. Darbą sunkino drėgmė – nendrės buvo sunkios, nenoriai degė, buvo sudėtinga jas grėbti. Tačiau tokios nepalankios sąlygos nesustabdė talkininkų, o jų darbo rezultatus gali pamatyti kiekvienas, apsilankęs prie ežero. Po darbo visų laukė soti košė ir arbata.
Talkos metu iš nendrių buvo pagaminti du plaukiojantys lizdai vandens paukščiams, kurie kiek vėliau specialistų parinktose vietose bus paleisti ežere. Jei eksperimentas pavyks, kitais metais jų planuojama pagaminti daugiau.
Dažnai sulaukiame klausimų: kodėl reikia pjauti nendres, kokios naudos tai duoda? Nendrės yra visiems gerai pažįstamas augalas, sutinkamas daugumoje ežerų. Jose namus randa įvairiausi gyviai, slepiasi paukščiai. Tai – natūrali ežero ekosistemos dalis. Tačiau kuo labiau jos supa ežerą, tuo greičiau jis sensta. Žmogus ir čia yra prikišęs nagus: dėl į ežerus patenkančių trašų, kitų maistinių medžiagų, susijusių su žmogaus veikla, apaugimo procesas spartėja. Ypač greit nendrės plečiasi seklesniuose vandenyse, užkariauja paplūdimius. Tad, norint ilgiau išlaikyti ežerus jaunus, reikia jiems pagelbėti.
Kovoti su nendrėmis galima keliais būdais, kurie priklauso ir nuo sezono. Šaltuoju metų laiku, kuomet ledas leidžia prieiti prie nudžiūvusių sąžalynų, jas galima nupjauti ir pašalinti, taip užkertant kelią didžiulių biomasės kiekių patekimui į vandens telkinį. Šiltuoju, kuomet jos augina naujas atžalas, brandina sėklas, jos pjaunamos ar raunamos, siekiant nualinti šaknis, užkirsti kelią jų brendimui. Šiuos darbus jau keletą metų taip pat inicijuoja Tytuvėnų regioninio parko direkcija: nendrės Bridvaišio ir Giliaus ežeruose buvo pjaunamos specialiomis mašinomis, kasmet šalinamos ir rankiniu būdu – organizuojamų užsienio savanorių stovyklų metu.
